Antanas Žukauskas – plataus diapazono, įvairių žanrų kūrėjas, gausybės Lietuvai reikšmingų monumentų, paminklų, dekoratyvinių skulptūrų, interjerų, mažosios plastikos darbų, skulptūrinių portretų, koliažų, instaliacijų, kolekcinių monetų, LR apyvartinių litų ir centų monetų bei ES apyvartinių eurų ir euro centų monetų nacionalinės pusės autorius. Menininkas jau daugiau nei du šimtus kartų dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, surengė 32 personalinės kūrybos parodas. Jo darbai eksponuojami ir garsiausiuose pasaulio muziejuose bei galerijose.

 

Biografija

Antanas Žukauskas gimė 1939 m. kovo 9 d. Pienionyse, Anykščių valsčiuje. 1960–1966 m. studijavo Lietuvos TSR Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija) monumentaliąją skulptūrą. Baigęs studijas institute, iki 1970 m. dirbo LR Kultūros ministerijoje, ėjo Meno reikalų valdybos kolegijos nario-eksperto pareigas. Nuo 1970 m. –  laisvas menininkas. 1974 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą. Nuo 1976 m. – Respublikinės monumentaliosios dailės meno tarybos narys, 1990–1995 metų laikotarpiu ėjo šios tarybos pirmininko pareigas. Buvo LR Seimo, Kultūros ministerijos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro, Vilniaus savivaldybės, LR Banko, Lietuvos autorinių teisių sąjungos tarybų ir meno komisijų narys-ekspertas.

Kūryba

Antanas Žukauskas – plataus diapazono, įvairių žanrų kūrėjas, reikšmingų monumentų, paminklų, dekoratyvinių skulptūrų, interjerų, mažosios plastikos, skulptūrinių portretų, koliažų, instaliacijų, LR apyvartinių (litų ir centų) ir ES apyvartinių nacionalinės pusės (eurų ir euro centų), kolekcinių monetų autorius. Nuo 1964 m. kuria ir nuolat dalyvauja parodose, projektuose, konkursuose, simpoziumuose Lietuvoje ir svetur. Įvairių konkursų laureatu menininkas jau tapo net dvidešimt aštuonerius kartus, yra pelnęs aukščiausius Lietuvos, Baltijos šalių bei pasaulio apdovanojimus.

Antano Žukausko kūrybos skalė aprėpia tiek tradicinės vaizduojamosios dailės rūšis, tiek ir šiuolaikinį meną. Jis savitai transformuoja būdingas lietuviškosios skulptūros tradicijas ir Vakarų Europos modernizmo principus bei filosofines nuostatas, kuriose atsiskleidžia XX a. antros pusės ir XXI a. pradžios kultūros ypatumai, meno ir politikos santykių pobūdis.

Intensyvios Antano Žukausko kūrybos kelias prasidėjo praėjusio amžiaus 7-8 dešimtmetyje kartu su lietuviškosios skulptūros atgimimu. Tuo metu dar būdamas jaunas, menininkas perprato ir  įvaldė įvairių medžiagų – marmuro, bronzos granito, medžio – savastį bei paslaptis ir pradėjo aktyviai kurti pats. Jau septintajame dešimtmetyje pasirodė pirmieji  jo saviti, netgi kartais nepriimtini tuo metu vyravusiai oficiozinei skulptūrai kūriniai, kuriuose atsiskleidė ryškūs modernizmo bruožai. Tuo laikotarpiu Antano Žukausko sukurtos skulptūros („Paukštis“ (bronza), „Pieta“ (aliuminis), „Likimas“  (granitas),  „Mergaitė su balandžiu“, „Smėlio laikrodis“, „Pėdas“, „Kompozicija“, „Gimimas“ (medis),  „Visatos kiaušinis“ (granitas, medis), „Torsas“ (bronza), „Lašas“ (marmuras), „Monika su veidrodžiu“ (bronza), ciklas „Vaikai“, „Sėdintis“, „Vaikas kėdėje“, „Vaikas vežimėlyje“, „Besidžiaugiantis berniukas“ (bronza)) ir kiti kūriniai buvo eksponuojami įvairiose respublikinėse ir tarptautinėse parodose-konkursuose (1964 ir 1965 m. SMD; 1972 ir 1976 m. Rygos skulptūros kvadrinalėse; 1977 m. Maskvos maniežo rūmuose surengtoje tarptautinėje dailininkų parodoje; Paryžiuje esančio Tarptautinės federacijos (FIDEM) centro organizuotoje parodoje Budapešte (Vengrija), kurioje buvo eksponuojami iš viso pasaulio atrinkti kūriniai), kur sulaukė didelio dėmesio ir pelnė savo pirmąsias premijas bei diplomus. Tai buvo pirmasis savotiškas tramplinas į jau bene pusę amžiaus trunkančią, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje didelio pripažinimo sulaukusio menininko karjerą.

Šiandien Antano Žukausko kūriniai puošia daugybę viešųjų erdvių – skverų, parkų, aikščių, bažnyčių, kapinių, muziejų, galerijų – bei interjerų Lietuvoje ir užsienyje. Pirmiausia tai visa eilė Lietuvai reikšmingų menininko sukurtų paminklų: tautos patriarchui dr. Jonui Basanavičiui Vilkaviškyje, Hermanui Sudermanui Šilutėje, Lietuvos šaukliui, himno kūrėjui Vincui Kudirkai Vilkaviškyje, monumentas fašizmo aukoms Kaišiadoryse. Taip pat paminklai Lietuvos kultūros, mokslo ir meno veikėjams Antakalnio kapinėse, Vilniuje: poetui Antanui Jonynui, kompozitoriams Jonui Švedui ir Benjaminui Gorbulskiui, smuikininkui Aleksandrui Livontui, dailininkui Antanui Gedminui, akademikui Adolfui Juciui, rašytojui Augustinui Griciui ir kt. 

Tarp svarbiausių menininko kūrinių paminėtinos ir dekoratyvinės skulptūros Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro fasade Vilniuje, skulptūra „Anūkas“ Klaipėdos M. Mažvydo skulptūrų parke, „Angelų giesmė“ Vilniuje, „Motinystė“ Plungėje, fontanas „Pumpuras“ Vilniuje, „Statybininkas“ Palangos skulptūrų parke, „Šulinys“ Klaipėdoje, Šv. Kazimiero Lietuvos globėjo bareljefas-skulptūrinis portretas Vilniaus Arkikatedroje. Tarp Antano Žukausko darbų, atstovaujančių lietuvių tautos kultūrą, meną bei istoriją užsienyje paminėtini tokie darbai kaip Vydūno skulptūra pastovioje ekspozicijoje Belmondo muziejuje (Vokietija), dekoratyvinė skulptūra „Džiugesys“ Las Vegase (JAV), rašytojo A. Žukausko-Vienuolio bareljefas Tbilisyje (Gruzija), dekoratyvinė skulptūra-fontanas „Juodojo paukščio giedojimas“ Varšuvoje (Lenkija), interjeras „Verpstė“ Donecke (Ukraina), „Pano – koliažas alaus bare“ Prahoje (Čekija), interjero kompozicijos Dombajuje (Rusija), rašytojo Vinco Krėvės bareljefas Baku universitete (Azerbaidžanas), Lietuvos globėjo šv. Kazimiero skulptūra Londono šv. Kazimiero bažnyčioje (Didžioji Britanija). Net 16 menininko darbų pristatoma pastoviosiose ekspozicijose Balzeko muziejuje Čikagoje (Ilinojus, JAV), Vatikano muziejuje pastoviai eksponuojami trys A. Žukausko darbai.

Paminėtina ir dar viena įdomi, turininga bei mūsų šaliai reikšminga Antano Žukausko kūrybos kryptis – monetų kūrimas. Atgimstančioje Lietuvoje jis atgaivinto monetų kūrimo meną. Laimėjęs valstybinius konkursus, dailininkas sukūrė LR apyvartines monetas, lietuviškus euro centų ir eurų monetų nacionalinės pusės projektus bei daugybę jubiliejinių-kolekcinių monetų, skirtų ypatingoms istorinėms datoms pažymėti: Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui, Baltijos kelio dešimtmečiui, Sausio 13-osios kovoms už Lietuvos laisvę, monetų ciklą Lietuvos didiesiems kunigaikščiams  atminti, Lietuvos Karaliui Mindaugui, M. K. Čiurlionio gimimo 120-sioms metinėms, Lietuvos nacionalinio muziejaus  metinėms bei kitas. 1996 m. A. Žukausko sukurta moneta didžiajam kunigaikščiui Gediminui, kartu su poeto Justino Marcinkevičiaus tekstu, buvo įdėta į kapsulę, o šį įmūryta į Gedimino paminklo pjedestalą kaip mūsų laiko liudijimas ateities kartoms. Be tokių ypatingos nacionalinės reikšmės kūrinių, skulptorius yra sukūręs monetų ir kitoms šalims: monetą „Pasaulio vaikai“ Jungtinių Tautų vaikų fondui (UNICEF) Londone (D. Britanija), taip pat monetų Baltarusijai, Armėnijai.

Antano Žukausko sukurti darbai yra įtraukti į bendrojo lavinimo mokyklų ir gimnazijų programas, įvairius leidinius, monografijas, enciklopedijas. 2002 m. buvo išleista ir personalinė A. Žukausko kūrybą pristatanti monografija-albumas „ŽUKAUSKAS“ (teksto autorius – menotyrininkas akademikas Algirdas Gaižutis).

Parodos 

Lietuvą įvairiose pasaulio šalyse garsinantis menininkas šiandien iš viso jau yra daugiau nei du šimtus kartų dalyvavęs parodose Lietuvoje, Baltarusijoje, JAV, Japonijoje, Rusijoje, Kanadoje, Kinijoje, Šveicarijoje, Estijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje. A. Žukauskas surengė ir trisdešimt dvi personalines savo kūrybos parodas Lietuvoje bei kitose pasaulio šalyse: Las Vegaso galerijoje (JAV); Leipcigo galerijoje (Vokietija); Lietuvos atstovybės ES galerijoje ir Beliardo gatvės skvero viešojoje erdvėje Briuselyje (Belgija); Turino muziejuje Sala dei Morcanti Antichi Chiostri Turine (Italija); Šv. Kazimiero bažnyčios galerijoje Londone (Didžioji Britanija); Lietuvos centro parodų galerijoje prie Lietuvos ambasados Varšuvoje ir Varšuvos galerijoje (Lenkija); Rygos galerijoje (Latvija) bei kitose.

Antano Žukausko kūrinių yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos dailininkų sąjungos fondas, Lietuvos banko muziejus, Vytauto Didžiojo Karo muziejus, Vydūno muziejus Detmolde (Vokietija), Hviteat galerija (Suomija), Vatikano muziejus, Tretjekovo galerija Maskvoje (Rusija), Šiaurės Amerikos Balzeko muziejus Čikagoje (Ilinojus, JAV), Jungtinių Tautų vaikų fondas Londone (Didžioji Britanija) ir šimtai privačių kolekcionierių Lietuvoje ir užsienyje. Įskaitant A. Žukausko sukurtas monetas ir apyvartinius pinigus, jo kūrinių turi ir jais naudojasi milijonai žmonių, o Lietuvai įsivedus eurą, per  menininko sukurtas apyvartines eurų ir euro centų monetas jo kūryba pasklis po visą pasaulį dar plačiau.

Svarbesni kūriniai

Monumentalios paminklinės skulptūros:               

• Monumentas fašizmo aukoms (granitas, suvirintas metalas, h=650), Kaišiadorys (1974 m.).
• Paminklas Lietuvos patriarchui dr. Jonui Basanavičiui (granitas, h=460), Vilkaviškis (1989–1996 m.).
• Paminklas Lietuvos šaukliui, Lietuvos himno kūrėjui Vincui Kudirkai (bronza, granitas, h=370), Vilkaviškis (1999 m.).
• Skulptūra šv.  Kazimierui (smiltainis, 280x99x78) Londono šv. Kazimiero parapijos bažnyčioje, Londonas,  Didžioji Britanija (2009 m.).
• Bareljefas „Sąjūdis“ – Lietuvos išsilaisvinimo metraštis, kuriame įamžinti šalies istoriją kūrę žmonės: menininkai, kultūros veikėjai, politikai, tremtiniai, dvasininkai (bronza, 2010x68).
• Skulptūra rašytojui, filosofui Vydūnui (bronza, 58x28x32) Detmoldo muziejuje, Detmoldas, Vokietija (1991 m.).                                                                                                                                        

Antkapiniai paminklai žymiems Lietuvos mokslo, meno ir kultūros veikėjams     Antakalnio kapinėse,  Vilniuje:

• Rašytojui Augustinui Griciui (granitas, bronza, 160x80x80), Vilnius (1974 m.).
• Kompozitoriui Jonui Švedui (granitas, 195x50), Vilnius (1976 m.).  
• Smuikininkui Aleksandrui Livontui (granitas, 100x120x25),Vilnius (1976 m.).
• Akademikui Adolfui Juciui (granitas, metalas, 80x80x80), Vilnius (1977 m.).
• Dailininkui Antanui Gedminui (granitas, 160x80x80), Vilnius (1978 m.).
• Dainininkui Valentinui Adamkevičiui (granitas, 120x85), Vilnius (1978 m.).
• Poetui Antanui Jonynui (granitas, 140x80),Vilnius (1978 m.).
• Dainininkei Aleksandrai Staškevičiūtei (granitas, 90x90x20), Vilnius (1984 m.).
• Kultūros veikėjui, buvusiam kultūros ministrui  Jonui Bieliniui.
• Kompozitoriui Benjaminui Gorbulskiui (bronza, granitas, 160x80x80), Vilnius (2001 m.).

Dekoratyvinės skulptūros:

• Skulptūra „Duona“ (gipsas, h=220) LTSR Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija) (1966 m.).
• Skulptūra „Gimimas“ (medis, h=190),  privati nuosavybė, Vilnius (1967 m.).
• Interjero skulptūros (medis, granitas, metalas, h=460) Donecko restorane „Vilnius“, Doneckas, Ukraina (1972 m.).
• Skulptūra „Ilgesys“ (granitas, metalas, 210x65x35), Anykščiai (1972 m.).
• Skulptūra „Statybininkas“ (suvirintas metalas, skarda, 210x75x65) Skulptūrų parke, Palanga (1973 m.).
• Interjeras bei dekoratyvinės skulptūros (medis, metalas, h=420) tarptautiniame viešbutyje Dombajuje, Dombajus, Rusija (1974 m.).
• Skulptūra „Motinystė“ (granitas, h=240), Plungė (1975 m.).
• Dekoratyvinė skulptūra „Pumpuras“ (granitas, metalas, h=280), Vilniaus Karoliniškių fontanas, Vilnius (1978 m.).
• Pano-koliažas (oda, medis, plastikas, metalas, tinklas, 500x100), Pieno baras, Vilnius (1979 m.).
• Dekoratyvinė skulptūra „Anūkas“ (granitas, 110x90) Martyno Mažvydo skulptūrų parkas, Klaipėda (1985 m.).
• Fontano dekoratyvinė skulptūra „Juodojo paukščio giedojimas“ (bronza, granitas, 150x120x60) Varšuva, Lenkija (1988 m.).
• Monumentalios simbolinės teatro herojų skulptūros Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro fasade: „Don Karlas“ (kalinėtas varis, h=320), „Eugenijus Oneginas“ (kalinėtas varis, h=320), „Odeta“ (kalinėtas varis, h=320), Vilnius (1989 m.).
• Dekoratyvinė skulptūra „Džiugesys“ (granitas, 140x120x55), Las Vegas, JAV (1990 m.).
• Pano-koliažas (medis, metalo tinklas, metalas, 480x110), Alaus baras, Praha, Čekija.

Skulptūriniai portretai:

• Rašytojo, filosofo Vydūno portretas-bareljefas (bronza, 90x60) Tilžėje, Sovetskas, Rusija (1988 m.).
• Rašytojo Antano Žukausko-Vienuolio portretas-bareljefas (bronza, 110x60) Tbilisyje, Gruzija (1989 m.).
• Šventojo Kazimiero portretas-bareljefas (bronza, marmuras, 130x80) Vilniaus Arkikatedroje, Vilnius (1989 m.).
• Rašytojo Vinco Krėvės portretas-bareljefas (bronza, granitas, medis, 110x55) Lietuvos mokslų akademijoje, Vilnius (1990 m.).
• Dariaus ir Girėno portretinis bareljefas (bronza, 110x50) S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, Šilutė (1990 m.).
• Akademiko Jono Matulio bareljefas (bronza) Lietuvos mokslų akademijoje, Vilnius (1992 m.).
• Rašytojų Balio Sruogos, Vinco Krėvės, Vinco Mykolaičio-Putino memorialinės lentos su skulptūriniais portretais (bronza, granitas, 110x55) ant namo Vilniuje, kuriame rašytojai gyveno, Vilnius (1991 m.).
• Rašytojo Vinco Krėvės portretas-bareljefas (bronza) Baku universitete, Azerbaidžanas (2008 m.).