Apie "armijos išvaduotojos" fiasko arba tai, ko nenori prisiminti kolorado vabalai

Kol Kremliaus klounai ir samdyti trolintojai trimituoja apie nenugalimą „armiją išvaduotoją“ ir genialų vadą Staliną (bei genialų jo šiandieninį įpėdinį), pažiūrėkime, kaip „išvaduotojams“ sekėsi praeityje. Atėjo į Lietuvą 1940-siais – „ginti savo interesų“. Tik aklas galėjo nesuprasti, kad karas tarp Rusijos ir Vokietijos kils visai netrukus. Tebuvo vienintelis klausimas – kas puls pirmas. Apie jokį „netikėtą ir klastingą“ hitlerininkų puolimą kalbėti neverta – visą 1941-ųjų pavasarį vokiečiai telkė savo armijas pasienyje ir rusai puikiai apie tai žinojo, paskelbė padidintą karinę parengtį etc. Kaip sekėsi „išvaduotojams“ karo pradžioje? Jie buvo tiesiog nušluoti. Ir tai ne tušti žodžiai – peržvelkime kad ir karo aviacijos statistiką.

Per vienerius okupacijos metus rusai spėjo Lietuvos teritorijoje įkurti 8 naikintuvų pulkus. Karo pradžiai, 1941 m. birželio 22-ajai jie bazavosi: 10-asis aviacijos pulkas (58 naikintuvai) – Šiauliuose, 15-asis aviacijos pulkas Alytuje, Vinčuose ir Pociūnuose (88 naikintuvai), 31-asis aviacijos pulkas Karmėlavoje (65 naikintuvai), 42-as ir 237-as aviacijos pulkai Vilniuje, Varėnoje bei Perlojoje (92 naikintuvai), 238-as aviacijos pulkas Panevėžyje (30 naikintuvų), 240-as pulkas Raseiniuose (13 naikintuvų). Iš viso 346 naikintuvai. Kiek jų liko po pirmosios karo dienos, birželio 23-jai? Ogi 88. Net 258 naikintuvai buvo prarasti per vieną dieną, dauguma iš jų subombarduoti net nepakilę ar tiesiog pamesti paniškai besitraukiančios rusų armijos. Kokie vokiečių nuostoliai? Tik 4 „meseršmitai“ (2 numušti oro mūšiuose, 1 – priešlėktuvinės zenitinės ugnies, 1 nukrito pasibaigus kurui).

Panašiai sekėsi ir kitoms sovietinės armijos rūšims. Istorikų vertinimu, vienam žuvusiam vokiečių kareiviui atiteko maždaug 30 žuvusių rusų. O „genijus“ Stalinas ir jo parankiniai pirmomis karo dienomis net nesugebėjo duoti įsakymo gintis. Analogijų galima įžvelgti ir šiandieninėje Ukrainoje – vėl patrankų mėsa paversti „išvaduotojai“, tik šiais laikais jie žygiuoja su Dievo Motinos paveikslais ir popų peržegnoti...

Vilniaus aerodromas, 1941-ųjų birželis

Sudeginti net nespėję pakilti rusų naikintuvai Vilniaus aerodrome, 1941-ųjų birželis

Kauno aerodromo vaizdas, 1941-ųjų birželio 23 d.

Vokiečių karininkas pozuoja prie Kaune pamesto likimo valiai rusiško MiG-1

Šiaulių aerodrome palikti rusų naikintuvai, 1941 m. birželis

Ties Varėna oro mūšyje numuštas I-15, 1941 m. birželis

Panevėžio aerodromo vaizdas (pirmame plane matomas bombonešis TB-3 sudegė dar prieš karą, rusų pilotams nesėkmingai jį nutupdžius), 1941 m. birželis

Vilniaus aerodromas ir tuometinis aerouosto pastatas, 1941 m. birželis

1941 m. birželio 22-oji. Tolumoje matosi degantis Vilniaus aerodromas

Iš „skudurinių išakų“ (taip kariai pravardžiavo I-15) liko tik rėmai. Vilniaus aerodromas