Naujienos

Ir prezidentams reikia mokytis istorijos!

13/05/2015
Hitstal

Ir prezidentams reikia mokytis istorijos! Antraip bet kam gali nutikti taip, kaip atsitiko prieš porą dienų V. Putinui – sėdėsi viso pasaulio akivaizdoje ir nusišnekinėsi, esą Molotovo-Ribbentropo paktas buvo pasirašytas po to, kai Sovietų Sąjunga nesėkmingai „daug kartų mėgino sukurti antifašistinį bloką Europoje“, o Lenkija pati kalta, kad Rusija su Vokietija ją iš dviejų pusių užpuolė... Bėda, kai prezidentas ir jo ministrai elementarių istorijos žinių neturi. Sprendžiant iš darbų – jau nieko ir neketina išmokt.

Ta proga prisiminkim keletą prezidento nutylimų faktų, kurie kalba patys už save.

I pasaulinį karą užbaigusiame Versalio susitarime buvo nustatyta, kad pralaimėjusi Vokietija negali turėti savo karo aviacijos, tankų, povandeninių laivų, nuodingųjų dujų, jai uždrausta gaminti ginklus ir artileriją. Tačiau vokiečių generolai svajojo apie revanšą ir jam rengėsi. Kas išdrįso ištiesti pagalbos ranką ir padėjo vokiečių karo mašinai vėl atsistoti ant kojų? Žinoma, kad „taikos balandžiu“ save vadinanti bolševikinė Sovietų Sąjunga!

1. Jau 1925 m. Lipecke pradėjo veikti slapta vokiečių karo lakūnų mokykla. Užkonspiruota, kaip Raudonojo karinio oro laivyno dalinys, vokiečių valdoma mokykla įsikūrė Lipecko aukštosios lakūnų mokyklos bazėje. Specialiai jai vokiečiai Olandijoje nupirko 100 lėktuvų „Fokker D-XIII“. 1925 m. birželio 28 d. garlaivis „Edmund Stinnes“ 50 šių lėktuvų atgabeno į Leningradą. Vėliau pristatyti ir likusieji bei papildomai nupirkti bombonešiai ir transporto lėktuvai. Iki 1932 m. Lipecke mokslus baigė apie 450 vokiečių pilotų, kurie per II pasaulinį karą sudarė Liuftvafės asų branduolį (čia mokėsi tokie žinomi naikintuvų pilotai ir būsimi generolai, kaip K. Student, H. Eschonek, W. Wimmer, O. Dessloch). Tuo pat metu mokyklos bazėje vyko ir būsimų Vokietijos karo lėktuvų tobulinimas. Nereikia net minėti, kad nuo Vakarų valstybių mokyklos egzistavimas buvo kruopščiai slepiamas, o joje žuvusių kursantų palaikai grįždavo į Vokietiją medinėse dėžėse su užrašu „Atsarginės dalys“. Objektui išlaikyti Vokietija kasmet skyrė po 2 mln. markių.

2. 1926 m. Volske pradėjo veikti vokiečių cheminio ginklo kūrimo ir išbandymo laboratorija kodiniu pavadinimu „objektas Tomka“. Slapta iš Vokietijos atgabenta įranga čia buvo kuriamos naujų nuodingų dujų rūšys, išbandomas jų maksimalus poveikis, galimybės paskleisti cheminį ginklą iš lėktuvų. Daktaro L. von Sicherer vadovaujamoje laboratorijoje dirbo vokiečių biologai-toksikologai, chemikai, meteorologai, pirotechnikai, artileristai. Laboratorija uždaryta 1933 m.

3. 1927 m. Kazanėje įkurta vokiečių karininkų tankistų mokykla, „objektas Kama“ (jai sovietai atidavė buvusio Kargopolio pulko patalpas, šaudyklą ir tankų poligoną). Iki 1933 m. mokslus čia baigė apie 250 tankų vadų (dėl konspiracijos vokiečius perrengdavo į sovietines uniformas). Karinės pramonės firmos „Krupp", „Rheinmetall“ čia išbandė pirmuosius būsimų Vokietijos tankų prototipus, britų gamybos tankų „Lloyd“ mokyklai davė ir sovietų valdžia.

4. Dar 1923 m. kompanija „Krupp“ padėjo modernizuoti sovietines artilerijos sviedinių ir granatų gamyklas Tuloje, Kazanėje, Leningrade, Zlatouske, Bogorodske, Ochtinske. Už tai Vokietiją pasiekė Rusijoje pagaminti 1,2 mln. šaudmenų.

5. 1924 m. vokiečių firma „Stolzenberg" pradėjo prie Samaros statyti cheminio ginklo gamyklą. Užkonspiruotas kaip nekaltas sieros rūgšties, sodos ir superfosfato fabrikas, objektas iš tikrųjų turėjo gaminti nuodingus ipritą ir fosgeną, sprogstamąją Bertoleto druską ir jais užpildyti šaudmenis. Objekto statybai užsitęsus, Vokietija pusiau užbaigtą fabriką sovietams padovanojo.

Ar bereikia kartoti, kad visi šie kruopščiai iki šiol slepiami „darbeliai“ pažeidė Versalio susitarimus ir padėjo atsigauti vokiečių karinei jėgai? Dar keletas įdomių detalių:

6. 1932-ųjų rugsėjyje Frankfurte prie Oderio įvyko bendri manevrai, kuriuose Vokietija kartu su Sovietų Sąjunga tobulino „agresorės Lenkijos“ puolimo veiksmus, o sovietų aukštų karininkų grupės iki 1933 m. mokėsi Vokietijos generalinio štabo kursuose Štutgarte.

7. 1934 m. Vokietija pardavė Sovietų Sąjungai karinio „BMW“ 500 arklio galių variklio licenziją. Jau tais pačiais metais pasirodė vieninteliai prieš karą sovietų gaminti vidutiniai tankai T-28, varomi būtent šio variklio.

8. 1935 m. Vokietija suteikė Sovietų Sąjungai 151 mln. markių prekybinį kreditą. Iš jo buvo perkami naujausi vokiečių ginkluotės pavyzdžiai, staklės ginklų gamybai (1936 m. iš visų sovietų užsienyje įsigytų tekinimo staklių Vokietijai atiteko 56 % dalis). Pvz., firma „Zeiss“ tiekė Rusijai periskopus, toliamačius ir kitą karinę optinę techniką. Firma „Krupp“ 1936-1938 m. pardavė sovietams karinių technologijų už 5,1 mln. markių. Su aukščiausios vokiečių valdžios palaiminimu „Škodos“ gamykla 1939 m. atliko sovietų karinį užsakymą. Tikriausiai potencialiam priešininkui tas nebūtų leidžiama?

9. Sovietų karo pramonės atstovų delegacijos nuolat lankėsi strateginiuose vokiečių objektuose, mokėsi karinių technologijų, jas pirko arba vogė. 1939 m. net 48 aukštų sovietų pareigūnų delegacija, vadovaujama juodosios metalurgijos komisaro I. Tevosjano, lankėsi Vokietijos laivų statyklose, gamyklose, poligonuose ir domėjosi galimybėmis įsigyti vokiškų technologijų.

10. 1939 m. Sovietų Sąjungos Užsienio reikalų ministerija raštu kreipėsi į Kominterną (tarptautinę komunistų organizaciją) ir nurodė: „Ne tik beprasmiška, bet ir nusikalstama vesti tokią kovą, kaip kova prieš hitlerininkus“.

Belieka tik kartu su Putinu stebėtis: ir kodėl tuomet niekas nepanoro kartu su Sovietų Sąjunga sudaryti antifašistinio bloko... Vokietija istorijos pamokas išmoko ir klaidų nekartoja. Rusija – ne.

comments powered by Disqus

Lietuvą atkūrę vyrai (20). Jonas Basanavičius

JonasBasanaviciusLG1511 Gydytojas, pagrindinis Lietuvos valstybingumo ideologas ir iniciatorius, tautos patriarchas.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (19). Jonas Vileišis

640px JonasVileiis Teisininkas, leidėjas, ilgametis Laikinosios sostinės burmistras.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (18). Jokūbas Šernas

JokubasSernas Teisininkas, žurnalistas, evangelikas reformatas.
Skaityti daugiau »

Siūlyk kandidatą!