Dabar jau visiškai užmiršta mūsų senelių transporto priemonė – garlaiviai. Kaip tai atrodė?
Pirmasis garlaivis „Neris“ Nemune atsirado dar 1854 m., prieš I pasaulinį karą maršrutu Kaunas-Jurbarkas kursavo dešimt laivų. Tarpukariu vandens transportas buvo dar labiau išvystytas, Kauno uostą aptarnavo net 31 garlaivis, jais iš Kauno buvo galima pasiekti Jurbarką, Smalininkus, Babtus, Jonavą, Alytų. Viena pagrindinių susisiekimo priemonių garlaiviai išliko ir per II pasaulinį karą. Keleiviams patiko gana pigūs šio transporto bilietai, mat kelionės autobusais buvo brangesnės, o į garlaivių bagažo skyrių net gyvulius priimdavo (tiesa, tik ne greitųjų reisų).

Kauno prieplauka prieš II pasaulinį karą

Maršruto Kaunas–Smalininkai tvarkaraštis ir kainininkas

Kauno prieplaukoje į garlaivį „Vytis“ laipinami keleiviai

Garlaivis stabtelėjo Kulautuvoje

„Laisvė“ švartuojasi Zapyškyje, 1933 m. (P. Rusecko nuotr.)

Keleivių patogumui – „Byruta“!

Kauno prieplaukoje – daugybė keleivių ir laivų

Apsipylęs dūmais Nemunu kruta garlaiviukas. Kelionė greituoju garlaiviu iš Kauno į Jurbaką trukdavo 5 val., o atgal, prieš srovę - beveik 8 val.

Tiesa, laivybos sezonas – ribotas. Žiemą upes padengus ledui, garlaiviai „miegodavo“ Kauno žiemos uoste

Ši nuotrauka - iš ankstesnių, I pasaulinio karo laikų. Garlaiviukas „Margarete“ prie Kauno krantinės (matosi Jėzuitų bažnyčia)
Gydytojas, pagrindinis Lietuvos valstybingumo ideologas ir iniciatorius, tautos patriarchas.
Teisininkas, leidėjas, ilgametis Laikinosios sostinės burmistras.
Teisininkas, žurnalistas, evangelikas reformatas.