Už lango nuolat besikeičiantys orai lyg tyčia perša mintį apie tvaną... Kaip atrodė potvyniai tarpukario Lietuvoje? Nuo pavasarinio polaidžio, žinoma, labiausiai kentėdavo Kaunas: nereguliuojama Nemuno srovė ir ledonešis kas kelerius metus miestui pridarydavo bėdų.

1926-ųjų potvynis Kaune

Neries sugriautas tiltas į Vilijampolę

1933 metai – potvynio bangos semia Laisvės alėją

1926-ųjų pavasarį dalis vilijampoliečių namų buvo tiesiog nušluoti

1933-ųjų kovą didžiulės ledų sangrūdos vėl niokojo arčiau upės buvusius namus

1931-ųjų balandis Kaune. Tolumoje matomą „Traktyrių“ galima pasiekti tik valtimi

Labiausiai nuo ledonešio kentėdavo tiltai - juos beveik kasmet tekdavo remontuoti

Vargo turėjo ir kitų prie upių įsikūrusių miestų gyventojai. Nuotraukoje – Nevėžio apsemta Kėdainių rinkos aikštė

Vilnių didžiulis potvynis niokojo 1931-siais

Edmundo Zdanovskio 1931 m. nuotraukoje - Vilniaus Žaliasis tiltas
Gydytojas, pagrindinis Lietuvos valstybingumo ideologas ir iniciatorius, tautos patriarchas.
Teisininkas, leidėjas, ilgametis Laikinosios sostinės burmistras.
Teisininkas, žurnalistas, evangelikas reformatas.