Naujienos

ĮSPŪDINGA! Vieno paprasto žmogaus galia

08/07/2014
Simaite apie1920Maskva

Šiandien prisiminkime Oną Šimaitę. Mažai kam Lietuvoje žinoma moteris daugelyje pasaulio šalių minima kaip Pasaulio teisuolė, savo gyvenimą pašventusi kitų gyvybių gelbėjimui. Trumpai žvilgtelkime į jos biografiją, primenančią mums ištisą istorinį tarpsnį ir žydų tautos tragediją.

Ona Šimaitė gimė 1894 m. sausio 6 d. Akmenėje, neturtingoje šeimoje. Mokėsi Rygos gimnazijoje, I pasaulinio karo metu su tėvais pasitraukė į Rusiją, 1922-iais grįžo į Kauną, dirbo Kauno žydų pradžios mokykloje, vertėjavo Sovietų Sąjungos atstovybėje, nuo 1937 m. tapo bibliotekininke. Atgavus Vilnių dalis Vytauto Didžiojo universiteto fakultetų buvo perkelti į sostinę, 1940 m. čia persikėlė ir bibliotekininkė Ona Šimaitė.

Ona Šimaitė


1941-iais užgriuvus vokiečių okupacijai dauguma Vilniuje gyvenusių žydų buvo uždaryti rugsėjo mėnesį įkurtuose žydų getuose – Didžiajame ir Mažajame (juos skyrė dabartinė Vokiečių gatvė). Iš viso getuose atsidūrė apie 50 tūkst. žmonių. Vokiečiai palaipsniui gaudė geto gyventojus ir vežė šaudyti į Panerius – vien iki 1941-ųjų gruodžio žuvo 33.500 žmonių.

Didžiojo geto planas


Žydų egzekucijos vieta Paneriuose, 1944 m.


Gete atsidūrė ir daugelis žydų kilmės universiteto dėstytojų bei studentų. Universiteto profesūra ir tuometinis rektorius Mykolas Biržiška stengėsi kiek įmanoma palengvinti jų dalią. Nežydams į getą patekti buvo uždrausta. Paaiškinusi, jog nori surinkti kartu su studentais žydais į getą pakliuvusias bibliotekos knygas, Ona gavo vokiečių valdžios leidimą vaikščioti po getą ir ėmėsi pavojingos veiklos – tapo geto ryšininke. Į getą ji slapta nešdavo pinigus ir artimųjų laiškus, iš ten išeidavo su daugybe vertingų dokumentų ir rankraščių, rūpinosi nelegaliais pasais, ieškojo žmonių, galinčių mieste paslėpti žydų vaikus ir pati juos išgabendavo, papirkinėjo sargybinius. Niekas negali suskaičiuoti, kiek žmonių gyvybių jai pavyko slapta išgelbėti. Paskyrusi šiam darbui visą savo atlyginimą (amžininkai prisimena, kad sau ji turėjo vos dvi sukneles) ir iš M. Biržiškos gaunamus pinigus, ji kartu su bendraminčiais (tarp jų buvo ir rašytojas Kazys Boruta) pirko badaujantiems geto gyventojams maistą, vaistus ir net ginklų.

Vilniaus gete


Kalėjimas geto teritorijoje, iš kurio litvakai buvo vežami į Panerius


Tokia O. Šimaitės veikla negalėjo likti vokiečių nepastebėta. Porą kartų gestapininkai ją sulaikė, tačiau po apklausų paleido. 1944-ųjų balandį kažkas paskundė, kad ji savo namuose slepia dešimtmetę žydų mergaitę. Gestapo sulaikyta ir tardoma Ona nieko neišdavė ir galiausiai buvo nuteista myriop. Didžiulėm universiteto darbuotojų pastangomis pavyko vokiečius papirkti ir bausmė buvo pakeista – O. Šimaitė išvežta į Dachau koncentracijos stovyklą, vėliau perkelta į stovyklą Elzase.

Vilniaus getas po II pasaulinio karo


Po 4 mėnesių kalinimo, 1944-ųjų rugsėjyje stipriai sergančią O. Šimaitę išvadavo Vokietiją triuškinanti Sąjungininkų kariuomenė. Po karo į Lietuvą ji negrįžo – pasiliko gyventi Paryžiuje, dirbo skalbykloje, siuvo lėles, galiausiai gavo mėgiamą bibliotekininkės darbą. Bičiulių kviečiama keletui metų išvyko į Izraelį, bet ten nepritapo ir grįžo atgal į Prancūziją. Mirė rusų senelių prieglaudoje 1970 m. sausio 17 d.

Už žydų gelbėjimą Izraelio valstybė suteikė jai garbingą Pasaulio teisuolio vardą, jos garbei Teisuolių alėjoje pasodintas medis.

Medis O. Šimaitei Teisuolių alėjoje Izraelyje


Pasaulio teisuolio vardas suteikiamas asmenims, kurie rizikuodami savo ir savo šeimų gyvybe per II pasaulinį karą gelbėjo žydus. Šį vardą iki šiol gavę 844 Lietuvos piliečiai, tačiau Ona Šimaitė pasaulyje berods geriausiai žinoma iš jų – ji minima daugelyje knygų apie holokaustą, maždaug 40 šalių interneto svetainėse. Deja, šios paprastos ir itin didžios savo stiprybe moters atminimą gimtojoje Lietuvoje ženklina tik atminimo lenta. Mes per greitai viską pamirštame...

Atminimo lenta ant Vilniaus universiteto sienos

comments powered by Disqus

Lietuvą atkūrę vyrai (20). Jonas Basanavičius

JonasBasanaviciusLG1511 Gydytojas, pagrindinis Lietuvos valstybingumo ideologas ir iniciatorius, tautos patriarchas.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (19). Jonas Vileišis

640px JonasVileiis Teisininkas, leidėjas, ilgametis Laikinosios sostinės burmistras.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (18). Jokūbas Šernas

JokubasSernas Teisininkas, žurnalistas, evangelikas reformatas.
Skaityti daugiau »

Siūlyk kandidatą!