Jūros diena

Jūros dienos šventė kilo iš žvejų susibūrimų, vakaronių, regatų. Pirmoji Jūros šventė Klaipėdoje surengta 1934 m. rugpjūčio 11-12 dienomis. Ją organizavo įvairios jūrinės organizacijos. Šventės metu siekta parodyti žmonėms jūros reikšmę visai valstybei. Joje dalyvavo 60 tūkst. miestiečių ir svečių. Tarpukariu ji populiarino jūrą, jūreivystę ir jūrines profesijas. Šventėje dalyvaudavo svarbūs Lietuvos visuomenės atstovai, politikai.

Nuo 1965 m. jūros diena pavadinta Jūros švente ir Žvejų diena. Jūros šventė tapo didžiausia tradicine kasmetine Klaipėdos švente. Per tris dienas surengiama per 100 įvairaus amžiaus ir kultūrinių poreikių žmonėms skirtų renginių jūrine tematika miesto aikštėse ir skveruose, vyksta šventinė prekyba ir įvairiausios atrakcijos. Tai laukiamiausia miesto gyventojų šventė, visiškai pakeičianti įprastą miesto gyvenimo ritmą, suteikianti daug įspūdžių visiems jos dalyviams. Jūros šventės metu sulaukiama apie pusę milijono lankytojų. Šventės koncertuose dalyvauja visi žinomiausi miesto ir šalies atlikėjai, kviestiniai užsienio kolektyvai. Jūros šventės metu vyksta ir tradicinės burlaivių regatos „Baltic sail“, „Baltic sprint cup“.

Tradicinis Jūros šventės renginys kasmet suvienija ir į miesto gatves išveda svarbiausių jūrinių organizacijų, įmonių bei mokslo įstaigų kolektyvus. Atiduodami pagarbą ilgametei Jūros šventės tradicijai, jūrinės bendruomenės nariai velkasi paradines uniformas, puošiasi spalvinga šventine atributika, kad klaipėdiškiams ir miesto svečiams dar ir kartą parodytų, kokia reikšminga Klaipėdai ir visai Lietuvai yra jūra. Šventė yra ir puiki priemonė reklamuoti miestą. Ją dažnai transliuoja nacionalinė ir kitos Lietuvos televizijos, sulaukiama nemažai užsienio spaudos dėmesio.

2002 m. surengta didžiausia Jūros šventė. Tada renginys sutapo su miesto 750 metų jubiliejumi, ją aplankė apie 1 mln. turistų. O šiemetinės Jūros šventės rengėjai visus ragino pasipuošti kaip ir pridera Jūros šventės karalystės svečiams – karališkai. Specialiai šventei buvo pagamintos dailininko Anatolijaus Klemencovo sukurtos stilizuotos karūnos ir mėlynos bei geltonos spalvų marškinėliai su karališka Jūros šventės simbolika. Beje, Klaipėdoje Jūros šventė dar vadinama antrosiomis (arba vasaros) Kalėdomis.

(Tomo Pikturnos nuotr. jūros šventė)