Kovai už laisvę atminti…

1991 m. sausio 13-toji – diena, kai maža Lietuva dideliam pasauliui parodė neprilygstamą vienybę bei nenumaldomą ryžtą išsilaisvinti. Tądien įvyko masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos vadovybės bandymui jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus. Susitelkę išvien žmonės gyvomis grandinėmis juosė minėtus objektus, be ginklų stodami prieš specialiai parengtas sunkiąja karine technika ginkluotas desantininkų grupes. Prieš 23 metus nei žymiausi vakarų sovietologai, nei patys Sovietų Sąjungos vadovai nenumatė ir nesitikėjo sąjungos žlugimo, todėl tos akimirkos reikalavo milžiniškos sausio 13-osios įvykių dalyvių drąsos ir pasiaukojimo.

Nors užgrobti kai kuriuos objektus ir pavyko, galutiniai operacijos tikslai – užimti parlamentą, išprovokuoti nesantaiką tarp įvairių tautybių Lietuvos piliečių, pateikti šiuos įvykius kaip dviejų ginkluotų pusių kovą – nebuvo pasiekti ir gana greitai Sovietų armijai teko iš užimtų objektų pasitraukti.

Nepaisant to, apgintos teisės į LAISVĘ džiugesį aptemdė skaudi jos kaina. Prie televizijos bokšto Vilniuje per 1000 taikių ir neginkluotų žmonių buvo sužeista, o keturiolikai kovotojų susidūrimas su desantininkais baigėsi mirtimi…

 Šiandien mename tautos didvyrių auką:

Loreta Asanavičiūtė (1967 04 22 – 1991 01 13)

Virginijus Druskis (1969 02 01 – 1991 01 13)

Darius Gerbutavičius (1973 07 14 – 1991 01 13)

Rolandas Jankauskas (1969 01 02 – 1991 01 13)

Rimantas Juknevičius (1966 08 09 – 1991 01 13)

Alvydas Kanapinskas (1952 07 26 – 1991 01 13)

Algimantas Petras Kavoliukas (1939 01 08 – 1991 01 13)

Vidas Maciulevičius (1966 08 27 – 1991 01 13)

Titas Masiulis (1962 02 06 – 1991 01 13)

Alvydas Matulka (1955 05 30 – 1991 01 13)

Apolinaras Juozas Povilaitis (1937 02 03 – 1991 01 13)

Ignas Šimulionis (1973 12 17 – 1991 01 13)

Vytautas Vaitkus (1943 09 22 – 1991 01 13)

Vytautas Koncevičius (1941 05 24 – 1991 02 18)

„Savo rankomis jie laikė apglėbę ne svetimą, ne užgrobtą, o SAVO žemę, jų akys buvo pakeltos į SAVO dangų, o į automatų šūvius jie atsakė skanduodami: Lie-tu-va! Jie ir krito su šiuo žodžiu lūpose, nunešdami jį prie Dievo kojų.

Nedidelė Lietuva šiomis dienomis vėl tapo didelė. Ją iškėlė ir išaukštino žuvusiųjų didvyriškumas, dvasios tvirtybė, laisvės meilė. O Lietuva iškelia ir išaukština savo gynėjus, dar syki patvirtindama, kad nemirtingumą ir amžiną šlovę suteikia tiktai Tėvynė.“

– atsisveikinimo su Sausio 13-osios aukomis kalboje 1991 sausio 16 d. Vilniaus Arkikatedros aikštėje sakė mūsų tautos dainius a. a.  poetas Justinas Marcinkevičius.

Šiandien minėdami 23-iąsias kruvinų sausio įvykių metines atminkime žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų auką dėkingumu. Parodykime, kad jų dovanota LAISVĖ ateities kartoms neliko pamiršta. Kad kiekvienas atskirai bei visi kartu, kurdami dabarties ir ateities Lietuvą, atsakingai naudojamės tuo, ką taip sunkiai prieš 23-ejus metus mums iškovojo tautos didvyriai. Ir, svarbiausia, kad esame pasirengę ir toliau didžiais darbais jos labui ir vieningumu vesti Tėvynę Laisvės keliu.