Laisvė išsakyti savo nuomonę

2007-taisiais Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja rugsėjo 15 d. paskelbė Tarptautine demokratijos diena. Šią dieną Jungtinės Tautos skatina visuomenės domėjimąsi demokratija, laisve ir tolerancijos kultūra.

Rugsėjo 15–oji pasirinkta neatsitiktinai. Būtent šią dieną 1997 metais Tarpparlamentinė sąjunga (nepriklausomų valstybių parlamentų organizacija – IPU) priėmė Visuotinę demokratijos deklaraciją, kurioje paskelbė svarbiausius demokratinio valdymo principus. Šios dienos tikslas – informuoti visuomenę apie pagrindines demokratines vertybes ir demokratijos būklę pasaulyje, skatinti dialogą ir toleranciją.

Nuo senovės laikų būta žmonių, mąsčiusių apie politinę sistemą, kurios nariai laiko vienas kitą politiškai lygiais, yra kolektyviai suverenūs ir disponuoja visais sugebėjimais, resursais ir institutais, reikalingais tam, kad jie galėtų valdytis patys. Ši idėja ir ją įkūnijanti praktika atsirado V a. pr. Kr. pirmoje pusėje Graikijoje. Nors graikų buvo nedaug ir jie buvo įsikūrę tik labai mažoje žemės paviršiaus dalelėje, bet padarė išskirtinę įtaką pasaulio istorijai. Kaip tik graikai ir ypač atėniečiai įgyvendinimo tai, ką aš linkęs vadinti pirmąja demokratine transformacija, t.y. mažumos valdžios idėją bei praktiką jie pakeitė daugumos valdžios idėja bei praktika. Vienintelė vieta, kurioje graikai galėjo įsivaizduoti egzistuojant demokratiją, žinoma, buvo valstybė.

Demokratija (iš graikų kalbos: valdanti liaudis) – tai valstybės valdymo forma, kai visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme. Šią teisę piliečiai įgyvendina tiesiogiai referendumuose ir plebiscituose arba per savo išrinktus atstovus. Nors ir nėra tikslaus, visuotinai priimtino demokratijos apibrėžimo, lygybė ir laisvė nuo seniausių laikų išskiriami kaip demokratijai svarbios savybės. Šie principai realizuojami per visų piliečių lygybę prieš įstatymą ir vienodas politines teises (pvz., balsavimo ar kandidatavimo prasme). Demokratija plačiąja prasme – žmogaus laisvė išsakyti savo nuomonę.

2009 m. liepos mėnesį Lietuva tapo Demokratijų bendrijos Steigiamosios grupės nare. Ši bendrija skatina valstybes nares stiprinti nacionalines programas, skirtas demokratijai skleisti ir įtvirtinti, pasitelkiant sustiprintą dvišalį, regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą, atsižvelgiant į inovacijas ir geriausią praktiką. Demokratijų bendrija primena, kad demokratija yra visuotinė vertybė, pagrįsta laisvai reiškiama žmonių valia pasirinkti politines, ekonomines, socialines ir kultūrines sistemas bei visaverčiu dalyvavimu visose gyvenimo srityse. Demokratija, taika ir saugumas, vystymasis ir žmogaus teisės yra tarpusavyje susiję dalykai, kurie vienas kitą stiprina. Anot Demokratijos bendrijos, būtina, kad pilietinės visuomenės organizacijos veiktų atsakingai ir Tarptautinės demokratijos dieną keltų įvairioms piliečių grupėms, įskaitant marginalizuotus ir skurstančius žmones, rūpimus klausimus.