Lietuvą atkūrę vyrai (13). Justinas Staugaitis

Pirmasis Telšių vyskupijos vyskupas, Lietuvos Seimo pirmininkas, 17 knygų ir daugiau kaip 350 straipsnių autorius.

Justinas Staugaitis gimė 1866 m. lapkričio 14 d. Tupikų kaime (Šakių raj.), valstiečių šeimoje. Lankė Naumiesčio pradžios mokyklą, Marijampolės gimnaziją, 1890 m. baigė Seinų kunigų seminariją ir gavo kunigo šventimus. Kunigavo įvairiose Lietuvos ir Lenkijos parapijose: Alytuje, Balbieriškyje, Blendove, Lodzėje, Varšuvoje. 1905 m. grįžęs į Lietuvą po metų buvo paskirtas naujos Lekėčių parapijos (Šakių raj.) klebonu, buvo Pakuonio, Aukštosios Panemunės klebonu, Garliavos dekanu.

Pirmasis Lekėčių klebonas Justinas Staugaitis

Nuo 1905-ųjų J. Staugaitis pradėjo garsėti kaip aktyvus visuomenininkas. Jis pasirūpino, kad Marijampolėje būtų įkutri senelių ir našlaičių namai, pirmasis Lietuvoje vaikų darželis. 1906 m. jo iniciatyva įkurta katalikiška „Žiburio“ draugija, kuri steigė lietuviškas mokyklas, bibliotekas, atidarė Marijampolėje mergaičių progimnaziją, rėmė neturtingų vaikų mokslą. 1907 m. kunigas įsteigė ir Marijampolės žemės ūkio draugiją „Žagrė“. 1908 m. pradėjo bendradarbiauti lietuviškoje spaudoje, rašė į daugelį leidinių. Jo kūrybinis palikimas – 17 knygų ir daugiau kaip 350 straipsnių (už nuopelnus švietimo srityje Vytauto Didžiojo universitetas jam suteikė teologijos daktaro laipsnį).

J. Staugaitis 1917-ųjų Vilniaus konferencijoje išrinktas į Lietuvos Tarybą, pasirašė Vasario 16-osios Aktą, buvo Tarybos vicepirmininku. vėliau – pirmininku, išrinktas Valstybės Tarybos pirmininku. 1920 m. išrinktas į Steigiamąjį Seimą, priklausė krikščionių demokratų frakcijai, tapo Seimo vicepirmininku. Nuo 1922 m. buvo Pirmojo Seimo vicepirmininku, nuo 1923 iki 1925 m. – Antrojo Seimo pirmininku.

J. Staugaitis dėjo daug pastangų, kad Lietuvos priklausomybę pripažintų Vatikanas (1919 m. jam apsilankius pas popiežių Lietuva buvo pripažinta de facto), dalyvavo derybose su Vokietija, vadovavo derybų delegacijoms į Angliją, Prancūziją ir Italiją (gerai mokėjo 7 užsienio kalbas).1934 m. jam suteiktas prelato titulas.

Telšių vyskupas Justinas Staugaitis ir kiti dvasininkai prie automobilio su Telšių registracijos numeriu (Kretingos muziejaus nuotr.)

1926 m. Žemaičių vyskupija padalinta į mažesnes – Telšių, Panevėžio ir Kauno vyskupijas. J. Staugaitis paskirtas pirmuoju Telšių vyskupu. A. Smetonai atėjus į valdžią J. Staugaitis pasitraukė į opoziciją, atsidėjo ganytojiškai veiklai ir prie aktyvios politinės veiklos daugiau nebegrįžo (nors savo krikščioniškos demokratijos principų neslėpė, tad tautininkų nebuvo mėgstamas). Jo rūpesčiu vyskupijoje pastatyta nauja seminarija ir vyskupo rūmai, įsteigta 12 naujų parapijų ir bažnyčių, 5 vyrų ir 11 moterų vienuolynų, veikė daugelis katalikiškų visuomeninių organizacijų.

J. Staugaitis mirė 1943 m. liepos 8 d. Telšiuose, palaidotas Telšių katedros rūsyje.