Lietuvą atkūrę vyrai (16). Jurgis Šaulys

Ekonomistas, diplomatas, pirmasis Lietuvos ambasadorius Vokietijoje.

Jurgis Šaulys gimė 1879 m. gegužės 5 d. Balsėnų kaime (dabar – Klaipėdos raj.), valstiečių šeimoje. Nuo 1887 m. mokėsi Kaltinėnų daraktorių mokykloje, vėliau Palangos progimnazijoje. 1895 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, bet už lietuviškų knygų platinimą ir tautinę veiklą buvo iš jos pašalintas. Vilniuje J. Šaulys rašė straipsnius Vaižganto redaguojamam „Tėvynės sargui“, organizavo slaptus lietuvių kalbos kursus, nuo 1901 m. pradėjo bendradarbiauti su „Varpo“ leidėjais, talkino rengiant steigiamos Lietuvos demokratų partijos programą (1904 m. iš demokratų partijos pasitraukė ir daugiau gyvenime jokiai partijai nebepriklausė). Nuo 1903 m. Tilžėje redagavo „Varpą“, „Ūkininką“, „Naujienas“, vertė į lietuvių kalbą graikų antikos veikalus, dalyvavo Lietuvos piliakalnių archeologiniuose tyrinėjimuose.

1903 m. J. Šaulys išvyko studijuoti ekonomikos į Berno universitetą, kur 1912 m. apgynė filosofijos daktaro disertaciją. Grįžęs į Vilnių, 1912-1915 m. dirbo finansininku Vilniaus žemės banke, priklausė Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo šelpti. 1916 m. kartu su A. Smetona ir S. Kairiu atstovavo Lietuvą Pavergtųjų tautų kongrese Lozanoje. 1917-siais išrinktas į Lietuvos Tarybą, buvo jos generaliniu sekretoriumi, nuo 1918-ųjų vasario – pirmuoju vicepirmininku. Pasirašant Vasario 16-osios aktą jam buvo 39-eri.

1918-ųjų lapkrityje J. Šaulys buvo paskirtas pirmuoju Lietuvos ambasadoriumi Vokietijoje, nuo 1919 m. – ambasadoriumi Šveicarijoje, nuo 1921 m. – Italijoje. 1924 m. iš diplomatinės tarnybos trumpam pasitraukė, grįžęs į gimtąjį Klaipėdos kraštą ten rūpinosi lietuviškos spaudos leidyba, redagavo „Klaipėdos žinias“, „Memeler Zeitung“. 1927 m. grįžo į diplomatinę tarnybą, buvo ambasadoriumi Vatikane (1927-1931 m.), Vokietijoje (1931-1938 m.), Lenkijoje (1938-1939 m.), Šveicarijoje (1939-1946 m.).

Lietuvos ambasadorius Vokietijoje 1931-1938 m. J. Šaulys

Dirbdamas Vokietijoje, J. Šaulys pamilo Belyno operos primadoną, italų kilmės dainininkę, europinio pripažinimo pasiekusį sopraną Mafaldą Salvatini. 1933 m. rugsėjo 22 d. įvyko jų vestuvės, apie kurias rašė pasaulio spauda. Netrukus Mafalda nutraukė savo dainininkės karjerą ir visą likusį laiką buvo šalia vyro.

Mafalda Salvatini-Šaulys (1886-1971)

Jie abu itin kritiškai vertino nacistinę Vokietijos valdžią, tad persikėlė gyventi ir dirbti į neutralią Šveicariją, nusipirko namą Lugane, kuris karo metu labai pasitarnavo Lietuvos diplomatijai. J. Šaulys mirė savo namuose Lugane 1948 m. spalio 18 d. Kartu su žmona palaidotas Lugano Kastanjolos (Castagnola) kapinėse.

J. Šaulys su žmona Mafalda ir jos sūnumi iš pirmos santuokos Charles Gerard, pasivakščiojimo Lugane akimirka (LNM nuotr.)

J. Šaulys buvo aistringas bibliofilas. Dar 1938 m. didelę senų leidinių kolekciją jis padovanojo Vytauto Didžiojo universitetui, 1952 m. jo biblioteką įsigijo Pensilvanijos universitetas, dalį jo asmeninio archyvo artimieji 2000 m. padovanojo Signatarų namų muziejui.