Lietuvą atkūrę vyrai (6). Petras Klimas

Teisininkas, Lietuvos diplomatijos krikštatėvis, keturis kartus patyręs politines represijas, Gestapo kalintas aštuoniolikoje Europos kalėjimų, sovietų nuteistas dešimčiai metų Sibiro lagerių.

Petras Klimas gimė 1891 m. vasario 23 d. Kušliškių kaime (dabar Marijampolės raj.) stambaus ūkininko šeimoje. Mokėsi Liudvinavo pradžios mokykloje, Marijampolės gimnazijoje. Už slapto moksleivių laikraštėlio leidybą iš gimnazijos buvo pašalintas, bet teismo sprendimu į mokslus grįžo ir 1910 m. gimnaziją baigė. 1914 m. baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą, buvo kviečiamas likti ten dėstytoju, bet 1915 m. grįžo į Vilnių.

Dar būdamas studentu P. Klimas tapo Lietuvių mokslo draugijos nariu, itin domėjosi Lietuvos istorija. P. Klimas vadovavo draugijos vadovėlių rengimo komisijai, kuri per trumpą laiką išleido apie 50 įvairių lietuviškoms mokykloms skirtų leidinių. Per I pasaulinį karą P. Klimas dirbo Lietuvių draugijoje nukentėjusiems nuo karo šelpti. 1916 m. tėviškėje vokiečių buvo suimtas, apkaltintas ginkluoto sukilimo rengimu ir 3 mėnesius tardomas kalėjimuose.

1917 m. P. Klimas dalyvavo rengiant Vilniaus konferenciją, buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, tapo jos sekretoriumi. Vasario 16-osios išvakarėse, kuomet Tarybos narių nuomonės dėl Akto teksto išsiskyrė, taikant besiginčijančias puses labai pravertė P. Klimo diplomatiniai sugebėjimai ir nepriklausymas jokiai partijai. Petras Klimas kartu su visais signatarais pasirašęs Nepriklausomybės Aktą (tuomet jam buvo vos 27-eri), padėjo dokumentui paplisti po pasaulį: tuo metu jis vadovavo „Lietuvos Aido“ redakcijai. Nujausdamas, kad Akto paskelbimas laikraštyje supykdys vokiečių valdžią ir laikraščio tiražas bus konfiskuotas, jis slapčia išspausdino ir išplatino kelis šimtus laikraščio egzempliorių keletą dienų anksčiau. Vasario 18-ąją dokumento tekstą jau skelbė Vokietijos laikraščiai.

Nuo pat 1918-ųjų P. Klimas atsidėjo diplomatinei veiklai: organizavo diplomatinę tarnybą, rašė notas, vedė derybas, dalyvavo 1919 m. Paryžiaus taikos konferencijoje, 1920 m. buvo derybų su Rusija, 1921-1922 m. – derybų su Lenkija delegacijų narys. 1923 m. tapo pirmuoju Lietuvos pasiuntiniu Italijoje, 1925 m. paskirtas pasiuntiniu Prancūzijoje (čia dirbo su Oskaru Milašiumi), akredituotas Belgijoje, Liuksemburge, Ispanijoje, Portugalijoje. Diplomatas laisvai kalbėjo lenkiškai, vokiškai, rusiškai, prancūziškai, itališkai. Tuo pat metu P. Klmas neapleido ir mėgiamų istorijos studijų: rengė daktaro disertaciją, parengė istorijos mokslo darbų, užsienyje surinko kelių tūkstančių tomų istorinę biblioteką su daugybe žemėlapių. Tai buvo medžiaga išsamiai Lietuvos istorijai, kurią P. Klimas rengėsi parašyti.

Lietuvos ambasados Paryžiuje darbuotojai, 1930 m. P. Klimas sėdi centre. Kairėje greta jo sėdi O. Milašius, antroje eilėje pirmas iš kairės – Jurgis Baltrušaitis

Prasidėjus II pasauliniam karui P. Klimui teko trauktis iš Paryžiaus. Ten likusi biblioteka ir jo darbai buvo išgrobstyti, patį diplomatą gestapininkai areštavo 1943-iais. Keletą mėnesių tampytas po daugybę Europos kalėjimų (iš viso - net 18), marintas badu ir tardytas P. Klimas galiausiai buvo atgabentas į Kauną ir 1944 m. paleistas. Pabijojęs trauktis į Vakarus ligotas diplomatas liko Kaune, slapstėsi prof. T. Ivanausko sodyboje, tačiau 1945-ųjų rugsėjį NKVD jį suėmė ir nuteisė dešimčiai metų Sibiro lagerių. Iš kalinimo Čeliabinske grįžo 1954-iais. Sovietų valdžia jo neišleido pas Prancūzijoje likusią šeimą. Iki savo mirties 1969 m. sausio 16 d. dar spėjo parašyti keletą svarbių knygų – atsiminimus, 1915-1919 m. dienoraštį. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Petras Klimas Laisvės alėjoje, 1965 m.