Lietuvą atkūrę vyrai (8). Vladas Mironas

Kunigas, vyriausiasis Lietuvos kariuomenės kapelionas, Ministras Pirmininkas, mirė Vladimiro kalėjime.

Vladas Mironas gimė 1880 m. birželio 22 d. Kuodiškiuose (Rokiškio raj.), pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Mokėsi Panemunio pradžios mokykloje, 1892 m. įstojo į Mintaujos (Liepojos) gimnaziją. Ši gimnazija tuo metu buvo tikras lietuvybės židinys – po 1863 m. sukilimo Mintaujoje gyveno daugelis patriotiškų lietuvių, kuriems buvo uždrausta grįžti į savo šalį, čia darbavosi J. Jablonskis, J. Tumas-Vaižgantas. Gimnazijos moksleiviais tuo metu buvo ir būsimi Lietuvos politiniai lyderiai: A. Smetona, J. Tūbelis. 1896 m. visi jie buvo pašalinti iš gimnazijos dėl atsisakymo melstis rusiškai. V. Mironas 1897 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, nuo 1901 m. mokslus tęsė Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1904 m. ją baigęs ir gavęs kunigo šventimus, grįžo į Vilnių, dirbo mokyklų kapelionu. Vos panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, jaunasis dvasininkas ėmėsi žygių, kad būtų leista sakyti pamokslus ir giedoti lietuviškai.

1905 m. Vaižgantas pakvietė V. Mironą į Didįjį Vilniaus Seimą. Politinė jo veikla siutino bažnytinę hierarchiją, todėl V. Mironas buvo perkeltas dirbti į atkampią Choroščės parapiją (Lenkijoje), vėliau paskirtas Valkininkų klebonu ir Merkinės dekanu. Ten klebonas su bendraminčiais įsteigė apie trisdešimt lietuviškų mokyklų, blaivybės draugijos skyrių, organizavo lietuviškas vakarones. Prieš pat I pasaulinio karo pradžią perkeltas į Daugus, ir ten tęsė lietuvišką veiklą. Lietuvių mokslo draugijos narys nuo 1907 m.

1917 m. V. Mironas buvo Vilniaus konferencijos organizatoriumi, išrinktas į Lietuvos Tarybą tapo jos vicepirmininku, pasirašė Vasario 16-osios Aktą (tuo metu jam buvo 38-eri).

1926 m. išrinktas į III Seimą (kaip tautininkų sąjungos atstovas), Seimą paleidus dirbo Švietimo ministerijos Tikybos departamento direktoriumi, 1929-1938 m. buvo Lietuvos kariuomenės vyriausiuoju kapelionu.

Kapelionas V. Mironas šventina karius

1938 m. A. Smetona pasiūlė V. Mironui sudaryti naują Vyriausybę, jis buvo 18-ojo ir 19-ojo MInistrų Kabineto Ministru pirmininku (iki 1939-ųjų kovo). Nuo 1938 m. spalio dar ėjo ir žemės ūkio ministro pareigas.

19-asis Ministrų kabinetas. V. Mironas - pirmoje eilėje antras iš kairės

Pasitraukęs iš politikos apsigyveno dvarelyje Bukaučiškėse (Alytaus raj.). Vietiniai gyventojai iki šiol prisimena apie labai šiuolaikiškai ūkininkavusį kunigą: dvarelyje jis įsivedė vandentiekį, pasistatė vėjo jėgainę elektrai gaminti, įsigijo technikos ir veislinių gyvulių iš užsienio, tvenkinius prileido ungurių. Bukaučiškėse mėgo lankytis daugelis to meto Lietuvos įžymybių, prezidentas A. Smetona.

Ministras pirmininkas V. Mironas ir prezidentas A. Smetona

1940-ųjų rugsėjį V. Mironas buvo NKVD suimtas ir pusę metų praleido Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Prasidėjus karui grįžo į laisvę, bet pasitraukti į Vakarus atsisakė. 1945-siais sovietų vėl suimtas, sutiko tapti saugumo agentu-informatoriumi, buvo perkeltas dirbti į Vilnių, kur turėjo rinkti žinias apie nelojalius dvasininkus. Naujuoju agentu saugumas greit nusivylė, nes jis neatliko užduočių. 1947 m. sausį V. Mironas dar kartą suimtas, nuteistas septyneriems metams kalėjimo ir išsiųstas į Vladimiro kalėjimą Rusijoje. Nesulaukęs laisvės ten mirė 1953 m. vasario 17 d., palaidotas bendrose kalėjimo kapinėse.