Lietuvos geležinkelių pradžia

Geležinkelis viena seniausių transporto priemonių, sukurta XIX a. techninės evoliucijos metu ir nulėmusi tolesnę pramonės bei žemės ūkio raidą. Geografiniu atžvilgiu Lietuva – tranzito valstybė, nedidelė, tačiau reikšminga atkarpa rytų–vakarų linijoje. Tai patvirtina jau daugiau kaip 150 metų Lietuvos geležinkelių istorija.

Lietuvos geležinkelio pradžia siekia 1851-uosius, kai carinės Rusijos vyriausybė priėmė nutarimą dėl Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio tiesimo. 1858 metai – geležinkelio atkarpos Daugpilis–Vilnius–Kaunas–Kybartai (Virbalis) statybos darbų pradžia. Tiksliau sakant, buvo ruošiami projektai, tiriama būsimoji trasa. 1859-aisiais pakloti pirmieji bėgiai. Pastarasis įvykis ir laikomas Lietuvos geležinkelio istorijos pradžia. Viešas eismas šia atkarpa buvo pradėtas 1861 m. balandžio 11-ąją, nors pirmasis traukinys šiuo keliu į Vilnių atvyko 1860 m.

Atidarius geležinkelio atkarpą nuo Kauno iki Prūsijos sienos (Virbalis-Eitkūnai), užsienyje buvo užsakyta 10 garvežių, kurie 1860 metais vandens keliu iš Tilžės garlaiviais buvo atplukdyti į Kauną. 1861 m. Kauno-Virbalio ruože jau buvo 11 prekinių traukinių garvežių, 43 keleiviniai ir bagažo, 6 prekiniai-keleiviniai, 148 prekiniai ir 300 balasto vagonų.

Visa geležinkelio linija nuo Sankt Peterburgo iki Varšuvos buvo padalinta į tris dalis. Kiekvienai iš jų prižiūrėti buvo paskirti trys skirtingi vyriausieji inžinieriai. Sankt Peterburgas – Varšuva geležinkelio direktoriaus pavaduotoju bei vyriausiuoju inžinieriumi inžineriniams statiniams buvo paskirtas Stanislovas Kerbedis. Pagal jo projektą buvo pastatyti tiltai per Lugą, Dauguvą ir Vyslą. S. Kerbedis dalyvavo projektuojant Kauno ir Panerių tunelius.

1859–1861 metų bėgyje vadovaujant prancūzų ir vokiečių kalnakasybos inžinieriams Lietuvoje buvo pastatyti du tuneliai – Kauno (1280 m) ir Panerių (426 m). Be to, buvo pastatytas 41 metalinis, 49 akmeniniai tiltai, įrengtos 8 vandens pralaidos.

1895 m. Lietuvos teritorijoje buvo nutiestos pirmosios siaurojo geležinkelio linijos (720 m) ruože Postavai-Švenčionys-Švenčionėliai. Siaurasis geležinkelis pradžioje buvo naudojamas miško medžiagos gabenimui, vėliau – keleivių vežimui. Taip geležinkelis tapo rimtu konkurentu kelių transportui.

(Parengta pagal L. V. Žeimanto knygą „Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelis 1858-1915“. Vilnius, 2003., nuotr. Panerių geležinkelio tunelis, pastatytas 1862 m. (Vilnius)

Prof. Stanislovas Kerbedis (1810–1899) – Lietuvos-Rusijos tiltų inžinierius. 1858 m. Peterburgo mokslų akademijos garbės narys.

Dar studijuodamas Sankt Peterburgo kelių inžinierių korpuso institute, 1830 m. vasarą atliko praktiką prie kasamo Ventos kanalo. Suprojektavo pirmąjį arkinį ketinį 8 tarpsnių su pasukama varstomąja perdanga tiltą per Nevą Peterburge, vadovavo jo statybai (pastatytas 1850 m.). Vienas geležinkelio Sankt Peterburgas-Varšuva tiesimo vadovų, prisidėjo projektuojant Vilniaus ir Kauno tunelius, suprojektavo geležinkelio tiltus per Lugą – geležinį su strypinėmis santvaromis, ir Daugpilio tiltą per Dauguvą – su parabolinėmis santvaromis, vadovavo jų statyboms. 1858 m. tyrė tiltų kniedytuosius sujungimus. 1859–1864 m. suprojektavo ir pastatė 6 tarpsnių geležinį santvarinį su lygiagrečiomis juostomis tiltą (Kerbedžio tiltas) per Vyslą Varšuvoje, kurio atramoms panaudojo kesonus. Iki 1891 m. dirbo Rusijos susisiekimo valdyboje, konsultavo Kronštato ir Sankt Peterburgo uostų, Marijos vandens kelio atnaujinimo projektus. Šelpė Lietuvos menininkus. XIX a. pabaigoje Riebinių dvare įkūrė lietuvių menininkų kūrybos namus.

Tai įdomu:

Geležinkelių vėžės plotis nėra vienodas. Daugelyje Europos šalių, Kanadoje, JAV – daugiausia – 1435 mm, Indijoje, Ispanijoje, Argentinoje – 1676 mm, Lietuvoje ir NVS šalyse – 1520 (1524) mm.