Neringos miesto herbas. Jame pavaizduoti ornamentai – tradicinių Kuršių nerijos gyvenviečių vėtrungių raštai (Nidos, Preilos, Purvynės, Karvaičių, Juodkrantės, Pervalkos). Dailininkas – A. Tarabilda

Ignalinos herbas. Trys sidabrinės lelijos simbolizuoja ežerų kraštą ir gamtos grožį. Herbą 1970 m. sukūrė V. Grušeckaitė

Širvintų herbas. Briedžio galva simbolizuoja gamtos turtus, senas medžioklės tradicijas (briedžius širvintiškiai vadina širviais)

Molėtų herbas. Raktas simbolizuoja Molėtus kaip seną administracinį centrą, mėlyni kirai vaizduoja kurortinio krašto grožį. Dailininkė M. Urmanavičiūtė-Jonaitienė

Kelmės herbas. Vežimo ratas atspindi prie istorinio pašto karietų kelio Ryga-Karaliaučius įsikūrusios Kelmės svarbą. Dailininkas – J. Galkus

Žagarės herbas. Raktai simbolizuoja iš dviejų miestelių susikūrusią Žagarę, pasienio miestą. Taip pat šv. Petras, kuris heraldikoje atspindimas raktais, yra Žagarės bažnyčios globėjas. Dailininkas – J. Galkus

Palangos herbas. Nors savivaldos teises Palanga turėjo dar nuo XIX a. pabaigos, herbas sukurtas tik 1970 m. Jame vaizduojami gintarai bei Jūratės ir Kastyčio legendą menanti sidabrinė karūna. Dailininkas – F. Daukantas

Trakų herbas. Nuo 1441 m. Magdeburgo teises turinčio miesto herbe – šv. Jono Krikštytojo veidas, primenantis Lietuvos krikštą

Utenos herbas. Herbe vaizduojama pasaga – laimės simbolis, aštuonkampė žiežirba simbolizuoja veržliai augantį miestą. Herbą 1969 m. sukūrė dailininkai A. Šaltenis ir A. Jonuškaitė

Kazlų Rūdos herbas. Juoda herbo spalva simbolizuoja deguto ir geležies rūdos gamybą, ragai atspindi miesto vardo kilmę (iš lenkiško "koziol"), šešios žvaigždės primena legendą apie šeimos šešis sūnus kalvius