Lentvario herbas. Trakų rajono miestelis savo herbe vaizduoja klevo lapus – prie Lentvaryje esančių Tiškevičių rūmų visada augo daug klevų. Dailininkas - Arvydas Každailis

Leckavos herbas. Senas Mažeikių rajono miestelis savo istoriją skaičiuoja nuo XVII a. – 1630 m. čia pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, kuri per karus, suirutes keletą kartų buvo sudeginta ir vėl atstatyta. Kentėjo ir pats Leckavos miestelis: 1863 m. Leckavos sukilėliai kovojo su caro kariuomene, po I pasaulinio karo čia atklydo bolševikų ir bermontininkų pulkai, miestelis nukentėjo ir per II pasaulinį karą. Todėl leckaviškių simbolis – nuolat iš pelenų atgimstantis paukštis Feniksas. Dailininkas - Arvydas Každailis

Seirijų herbas. Jame pavaizduoti 3 baliniai vėžliai – nykstantys ropliai, įrašyti į Raudonąją knygą. Ši rūšis Lietuvoje išlikusi greta Seirijų esančiuose draustiniuose. Dailininkė - Laima Ramonienė

Šėtos (Kėdainių raj.) herbas. Šėtos įkūrimo data laikomi 1362 metai. Miestelio herbe pavaizduota išrauta obelis su trimis auksiniais obuoliais. Dailininkas - Vaidas Ramoška

Skaistgirio (Joniškio raj.) herbas. Jame išdėstyti 5 auksiniai uosio lapai simbolizuoja kadaise tose vietose buvusią neįžengiamą girią. Dailininkas - Juozas Galkus

Skaudvilės herbas. Nuo XVII a. minimas miestelis savo senojo herbo neturėjo, todėl kuriant šiuolaikinę jo versiją pavaizduoti svertuvai („bezmėnai“), simbolizuojantys prekybos reikšmę Skaudvilės vystymuisi. Dailininkas - Alfonsas Čepauskas

Slengių (Klaipėdos raj.) herbas. Jame pavaizduotas tetraskelionas – iš 4 žalčių sujungta saulė. Žalčiai – išminties ir tiesos simbolis, saulė simbolizuoja amžinybę ir šviesą. Panašios formos archeologinė sagė buvo rasta netoli Slengių. Etalono dailininkė – Sigita Bilotė.

Sudargo (Šakių raj.) herbas. Miesto teises ir herbą Sudargui 1792 m. suteikė Stanislovas Augustas. Herbe vaizduojami sukryžiuoti kardas ir kalavijas bei lauro lapų vainikas. Dabartinio etalono dailininkas - Raimondas Miknevičius

Traupio (Anykščių raj.) herbas. Jame vaizduojama šerinė kalnarūtė – į Raudonąją knygą įtrauktas retas kalnų augalas, kurį galima aptikti Traupio apylinkėse

Vainuto (Šilutės raj.) herbas. Herbą, kuriame vaizduojama auksinė patranka ant lafeto ir dvi sidabrinių sviedinių piramidės, miesteliui dar 1792 m. suteikė Stanislovas Augustas.