Ariogalos herbas, miesteliui 1792-iais metais suteiktas karaliaus Stanislovo Augusto. Kardai simbolizuoja ariogaliečių ryžtą ginti savo miestą ir šalį

Babtų herbas, 1792 m. suteiktas karaliaus Stanislovo Augusto. Popiežiaus tiara ir šv. Petro raktai jame vaizduojami todėl, kad Babtuose stovi šv. Petro ir Povilo vardo bažnyčia, o laivas nurodo Babtų sąsajas su prekyba

Baisogalos herbas, 1791 m. suteiktas karaliaus Stanislovo Augusto. Nežinoma, kodėl jame buvo pavaizduotas paukštis su žiedu snape ir pasaga. Dievo apvaizdos akis - populiarus tuo metu ideologinis simbolis

Balninkų (Molėtų raj.) herbas. Nuo XIV a. pradžios minimam miesteliui herbą 1792 m. suteikė karalius Stanislovas Augustas. Neaišku, kodėl jame pavaizduota aštuonkampė žvaigždė (Europos heraldikoje ji paprastai simbolizuoja atgimimą, žinias)

Biržų herbas. Miestui herbą ir Magdeburgo teises 1589 m. suteikė karalius Zigmantas Vaza. Herbo simboliai rodo miesto priklausomybę Radvilų giminei. Biržų herbas – vienintelis Lietuvoje, apjuostas laurų vainiku (taip pabrėžta Biržų kunigaikštystės svarba)

Daugų (Alytaus raj.) herbas, 1792 m. suteiktas karaliaus Stanislovo Augusto. Sargybinis su alebarda, skydu ir kalaviju simbolizuoja miestelio ir krašto apsaugą nuo gresiančių pavojų

Gargždų herbas. Jį, kartu su savivaldos privilegija, miesteliui 1792 m. suteikė karalius Stanislovas Augustas. Laurų vainikas ir kalavijas - madingi XVIII a. heraldikoje klasicistiniai simboliai

Josvainiams (Kėdainių raj.) herbą, vaizduojantį šarvuotą raitelį, taip pat  1792 m. suteikė karalius Stanislovas Augustas.

Valkininkų (Varėnos raj.) herbas, 1792 m. suteiktas karaliaus Stanislovo Augusto.

Vilkijos (Kauno raj.) herbas, 1792 m. suteiktas karaliaus Stanislovo Augusto. Jame pavaizduotas šv. Juozapas, rankoje laikantis medelį su lelijos žiedais viršūnėje