Nemakščių (Raseinių raj.) herbas. Jame įamžinta iš Nemakščių kilusio išradėjo, bajoro P. Neveravičiaus sukonstruota ir patentuota pirma pasaulyje aštuonratė važiuoklė. Herbas patvirtintas 2005 m., jo autorius – R. Rimkūnas.

Pušaloto (Pasvalio raj.) herbas. Manoma, jog miestelio pavadinimas kilęs nuo pušies, todėl herbe įamžintas stilizuotas pušynas bei švč. Mergelės Marijos monograma – pasak legendų, Dievo Motina nuo seno globoja vietos gyventojus.

Salako (Zarasų raj.) herbas. Ant tašytų akmenų (iš tokių padarytas Salako bažnyčios pamatas) tupintis sidabrinis sakalas pasirinktas dėl panašaus į miestelio pavadinimą sąskambio. Herbas patvirtintas 2004 m.

Samylų (Kauno raj.) herbas. Seniūnijos, kurios didelė dalis atsidūrė Kauno marių dugne, herbe įamžintas greta augantis vienintelis Lietuvoje unikalus medis-dvynys: susiviję ąžuolas ir pušis. Herbas patvirtintas 2009 m., autorius – R. Rimkūnas.

Saugų (Šilutės raj.) herbas. Nuo seno vėjiniais malūnais garsėjusiame pamario miestelyje nuspręsta herbe įamžinti sidabrinius malūno sparnus. Herbas patvirtintas 2008 m., autorius – E. Bražas.

Stoniškių (Pagėgių sav.) herbe pavaizduotas žengiantis žirgas trilapių dobilų fone. Herbas patvirtintas 2006 m., autorius – R. Rimkūnas.

Šveicarijos (Jonavos raj.) herbas. Įdomu tai, kad miestelis ne tik „pasiskolino“ valstybės pavadinimą, bet ir herbe galima įžvelgti aliuziją į Šveicarijos valstybės herbą (baltą kryžių raudoname fone). Tik jonaviškių kryžius „apaugęs“ ąžuolo lapais, simbolizuojančiais galybę, tvirtybę ir ilgaamžiškumą. Herbas patvirtintas 2011 m., autorius – R. Rimkūnas.

Tirkšlių (Mažeikių raj.) herbas. Penkios jame išdėstytos gailestingumo širdys paimtos iš miestelio centre nuo XIX a. stovinčio unikalaus legendinio koplytstulpio (manoma, pastatyto 1867 m. sukilimui atminti). 2004 m. patvirtinto herbo autorė – L. Ramonienė.

Vadoklių (Panevėžio raj.) herbas. Jame įamžintas paminklas Vyčio patrizanų apygardos kovotojams atminti. Neatsitiktinai pasirinkta ir juoda fono spalva – per seniūniją teka upė Juoda, ištekanti iš Juodžio ežero. Herbo autorius – G. Karalius.

Veiverių (Prienų raj.) herbas. Jame pavaizduota pelėda (šviesos ir mokslo siekis}, tupinti ant raudono trikalnio – Veiveriuose pokario rezistentų kovoms atminti supilto Skausmo kalnelio. Dailininkas - J. Galkus