Butrimonių (Alytaus raj.) herbas. Iš pirmo žvilgsnio keistai atrodančiame herbe pavaizduota trikampė miestelio aikštė (vienintelė tokios formos Lietuvoje, paskelbta urbanistikos paminklu). Herbas patvirtintas 2001 m., jo autorius - A. Každailis

Daujėnų (Pasvalio raj.) herbas. Manoma, kad miestelio pavadinimas kilęs iš liaudiškos etimologijos "daug ienų", todėl herbe pavaizduota karieta ("lineika") su ilgomis ienomis bei apynys - aludarių krašto simbolis.

Gižų (Vilkaviškio raj.) herbe vaizduojamas auksinis medis, laikantis sidabrinį ąsotį su vandeniu. Herbas patvirtintas 2012 m., autorius - A. Každailis

Grendavės (Trakų raj.) herbe šėlsta fantastinis padaras su vilko galva ir žuvies uodega, Herbas patvirtintas 2012 m., autorius - J. Galkus

Kapčiamiesčio (Lazdijų raj.) herbas lakoniškas - pavaizduotas riboženklis su raide K. Jis simbolizuoja ribą su Lenkija ir Baltarusija, nuo kurios prasideda Lietuva, taip pat žemės sklypo, kurį Žygimantas Senasis padovanojo vietos dvaro įkūrėjui S. Kapočiui, ribą. Herbas patvirtintas 2006 m.

Rudiškių (Joniškio raj.) herbas vaizduoja plūgą, iš kurio rankenų auga apyniai. Plūgas - žemdirbystės ir vaisingumo simbolis. Apynys simbolizuoja aludarystę, nemirtingumą, draugiškumą. Herbas patvirtintas 2005 m., autorius - J. Galkus

Skiemonių (Anykščių raj.) herbe vingiuoja S raidės formos stulpas, vaizduojantis vingiuotus Skiemonių kelius. Herbas patvirtintas 2011 m., autorius - R. Tumasonis

Usėnų (Šilutės raj.) herbas vaizduoja, žinoma, ūsus. Herbas patvirtintas 2012 m.

Viešvilės (Jurbarko raj.) herbe - fantastinė būtybė su žirgo galva ir žuvies uodega. Žirgas simbolizuoja susisiekimą sausumos keliais, žuvis rodo miestelio padėtį prie vandens telkinių. Herbas patvirtintas 2011 m., autorius - R. Rimkūnas

Vilkyškių (Pagėgių sav.) herbe vaizduojamas vežimas su knygomis skirtas įamžinti knygnešiams - per Vilkyškius kadaise ėjo vienass svarbiausių knygų gabenimo kelių. Herbas patvirtintas 2006 m., autorius - R. Rimkūnas