Tarpukario Lietuvoje automobilis išliko retu prabangos daiktu. 1938 m. šalyje buvo užregistruotas 2301 lengvasis automobilis – vidutiniškai vienas automobilis 1243 gyventojams (palyginimui: tuo metu JAV vienas automobilis atiteko 4,5 gyventojo, Vokietijoje – 47 gyventojams, kaimyninėje Latvijoje – 412 gyventojų). Populiariausios buvo Amerikos gamintojų mašinos: „Ford“ (iš viso 411 vnt.), „Chevrolet“, „Buick“ (pastarieji buvo laikomi prabangiais, jais važinėjo bankininkai ir ministrai).
1924 m. akcinė bendrovė „Auto“ Kaune atidarė pirmąją miesto autobusų liniją. Kelionė autobusu nuo vienos iki kitos stotelės kainavo tam metui didelius pinigus – 25 ct – ir bendrovė vos išvengė bankroto. Vėliau Kaune autobusai kursavo penkiais maršrutais: Geležinkelio stotis – Rotušės aikštė, Nepriklausomybės prospektas – Ukmergės plentas, Paštas – Panemunė, Geležinkelio stotis – Aleksotas ir Geležinkelio stotis – Vilijampolė. Tuo metu tarpmiestinės autobusų linijos jau jungė daugelį Lietuvos miestų, o didesniuose miestuose atsirado ir taksi paslaugos.
Vos atsiradus galimybei „palakstyti“ Lietuvoje gimė ir autosportas. Pirmosios lenktynės distancija Kaunas – Garliava įvyko dar 1926 m., tačiau rimtą mąstą sportas įgavo 1931 m., kai sausio mėn. Kaune buvo duotas startas legendinėms Monte Carlo lenktynėms, o liepą startavo Prezidento A. Smetonos globojamos lenktynės „Aplink Lietuvą“. Žymiausias to meto lenktynininkas, karo lakūnas Pranas Hiksa du kartus laimėjo lenktynes „Aplink Lietuvą“ ir du kartus dalyvavo Monte Carlo turnyre.