Naujienos

Nacių konclageriai Lietuvoje

08/04/2015
KlaipedaArbeitsdienst1940

Prieš 76 metus, 1939-ųjų kovą, nacistinė Vokietija aneksavo Klaipėdos kraštą ir skubiai įvedė čia savo „tvarką“ – kūrėsi koncentracijos stovyklos, degė sinagogos, prieš Reicho „priešus“ imtasi represijų.

1939 m. kovo 22 d. Lietuva pakluso Vokietijos ultimatumui ir pasirašė sutartį dėl Klaipėdos krašto perleidimo Vokietijai. Jau kovo 24-ąją kreiseriu į uostamiestį atvyko pats Hitleris, gatvėse jį sveikino minios provokiškai nusiteikusių gyventojų, paradus marširavo nacistinės kariuomenės daliniai ir savanorių smogikų būriai.

Hitlerio eskortas Klaipėdos gatvėse


Į miestą įžengia Vermachto daliniai


Klaipėdiečiai džiaugsmingai moja virš miesto parodomąjį skrydį atliekantiems Liuftvafės lėktuvams


Iki 1939 m. gegužės 1 d. Klaipėdos kraštas buvo pilnai prijungtas prie Vokietijos, čia imta įvedinėti ir „vokišką tvarką“. Pasauliui tai jau nebuvo naujiena – iš Klaipėdos krašto jau kovo pabaigoje paskubomis emigravo dauguma žydų ir kitų nacių ideologijai „neįtikusių“ asmenų.

Kovo pabaigoje iš Klaipėdos bėgantys žydai. Nuotraukos viršuje - liepsnojanti Klaipėdos sinagoga


Netrukus džiaugsmingai „išvaduotojus“ pasitikusiems klaipėdiečiams naujoji valdžia įkūrė ir koncentracijos stovyklas – kad viskas būtų kaip pačioje Vokietijoje. Tiesą sakant, pirmieji 1939-1940 m. Klaipėdos krašte išdygę lageriai nebuvo tie masiškai žmonėms naikinti skirti „mirties fabrikai“ – tai buvo nacistinėje Vokietijoje plačiai naudotos priverstinio darbo stovyklos. Jose kalintys žmonės buvo plačiai naudojami viešiesiems darbams, dirbdavo pas stambius ūkininkus ir t.t.

Klaipėdos priverstinių darbų stovykla, 1940 m.


Vilkyškių priverstinių darbų stovykla, 1940 m.


Vilkyškių priverstinių darbų stovyklos jaunimo blokas


Jau 1939 m. Lietuvos teritorijoje naciai ėmė steigti ir tikras koncentracijos stovyklas. Bene žinomiausia iš jų – Macikų lageris dabartiniame Šilutės rajone. 1939-1944 m. čia veikė karo belaisvių stovykla „Stalag 1C Heidekrug“. Joje kalinti lenkai, belgai, prancūzai, rusai. Pasak liudininkų, sąlygos lageryje buvo nežmoniškos, kas dieną tem mirdavo iki 40 kalinių. 1943-1944 m. Macikuose taip pat veikė karo lakūnų belaisvių stovykla „Stalag Luft6“, čia kalėjo britų, kanadiečių ir amerikiečių lakūnai.

Macikų lageris (nuotr. iš silaine.lt)


II pasauliniam karui baigiantis sovietinė valdžia be skrupulų pasinaudojo nacistinių „kolegų įdirbiu“ ir Macikuose įkūrė vokiečių karo belaisvių lagerį Nr. 184. 1946-1947 m. Klaipėdos atstatymo darbuose dalyvavo apie 2 tūkst. Macikų lagerio belaisvių, daugiau kaip 400 jų mirė nuo išsekimo ir ligų. 1948-1955 m. Macikų lageryje veikė GUGAG'o skyrius Nr. 3, čia kalinti apie 3000 politinių kalinių (trečdalis iš jų – lietuviai), atskiri barakai buvo moterims ir lageryje gimusiems vaikams. Tikslus Macikų lagerio aukų skaičius nežinomas, daugelio jų kapai neišlikę.

Šiuo metu Macikų stovyklos vietoje išlikęs tik mūrinis lagerio karceris (nuotr. iš silutesmuziejus.lt)


Karo metu vokiečiai koncentracijos stovyklas taip pat buvo įkūrę Alytuje, Pravieniškėse, Pagėgiuose (Buchenvaldo konclagerio filialas).

comments powered by Disqus

Lietuvą atkūrę vyrai (20). Jonas Basanavičius

JonasBasanaviciusLG1511 Gydytojas, pagrindinis Lietuvos valstybingumo ideologas ir iniciatorius, tautos patriarchas.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (19). Jonas Vileišis

640px JonasVileiis Teisininkas, leidėjas, ilgametis Laikinosios sostinės burmistras.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (18). Jokūbas Šernas

JokubasSernas Teisininkas, žurnalistas, evangelikas reformatas.
Skaityti daugiau »

Siūlyk kandidatą!