Pirmą kartą Lietuvoje implantuota naujos kartos dirbtinė aorta

Birželio 29 d. pirmą kartą Lietuvoje Respublikinėje Panevėžio ligoninėje 76 metų vyrui implantuota naujos kartos dirbtinė aorta. Pasak sudėtingai operacijai vadovavusio Respublikinės Panevėžio ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjo dr. Andriaus Pranculio, ši procedūra nuo šiol leis padėti net ir sunkiausia aortos aneurizmos forma sergantiems pacientams.

„Aortos stentavimai Panevėžyje ir visoje Lietuvoje atliekami jau ne vienerius metus. Šis atvejis išskirtinis, nes buvo panaudotas visiškai kitokio principo naujos kartos stentas – pacientui buvo implantuota naujos kartos dirbtinė aorta „Nellix“, o tarpas aplink ją užpildytas dirbtine medžiaga, kad visas kraujas tekėtų būtent pro jos, naujos aortos, spindį. Priešingai nei iki šiol, naujos kartos aorta yra itin patikimai pritvirtinama, todėl išvengiama komplikacijų, kurios pasitaikydavo naudojant senos kartos stentus. Be to, šiuo metodu ne tik išjungiama aortos aneurizma, bet ir užgydomas aortos maišas“, – sako dr. Andrius Pranculis. Jis priduria, kad po šios operacijos gerų rezultatų gali tikėtis net ir tie pacientai, kurių aortos sienelė pažeista ir išsiplėtusi nuo pat inkstų arterijų. 

Sudėtinga operacija truko 2 val., buvo sklandi, ligonis šiuo metu jaučiasi gerai. Iš viso operacinėje dirbo 6 žmonių komanda, tarp kurių intervencinis radiologas dr. Andrius Pranculis, angiochirurginio skyriaus vedėjas Arūnas Čepkauskas, operacinės slaugytoja, rentgeno technologas, gydytoja anesteziologė ir anesteziologijos slaugytoja. Prie Panevėžio ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus specialistų prisidėjo ir kolega iš Rygos – profesorius Dainius Krievins. Pasak operacijai vadovavusio dr. A. Pranculio, pirmajai tokio tipo operacijai atlikti Panevėžio ligoninė pasirinkta dėl aukšto lygio angiochirurgų ir intervencinių radiologų, o taip pat ir dėl didelio administracijos palaikymo įdiegiant naujoves.

Ši operacija vyksta keliais etapais. Pirmiausia pacientas yra nuskausminamas, per arteriją kirkšnyje įvedamas vamzdelis (kateteris) iki aortos ir suleidžiama kontrastinė medžiaga, kad rentgeno aparatas tiksliai parodytų ir išmatuotų paciento aortos ilgį, storį bei inkstų arterijų atsišakojimo vietą. Pagal tai tiksliai parenkamas dirbtinės aortos ilgis. Antras procedūros žingsnis – dirbtinės aortos „Nellix“ įkišimas per kateterį kirkšnyje. „Nellix“ yra suspausta, kad tilptų į kateterį, gydytojai arterijas ir dirbtinę aortą mato per angiografą. Kai nauja aorta įstumiama iki reikiamos vietos, ji išplečiama. Trečiame procedūros etape tarpas aplink naują aortą užpildomas sintetine medžiaga iki reikiamo tūrio ir slėgio. Dirbtinė aorta patikimai įtvirtinama, kraujas pradeda tekėti tik pro ją. Kraujo spaudimas nebeslegia susidėvėjusios paciento aortos sienelės ir nebėra pavojaus, kad sienelė plyš.

Aortos aneurizma – tai aortos, stambiausios žmogaus arterijos, sienelės susilpnėjimas ir pavojingas išsiplėtimas, kuomet gresia jos plyšimas ir iškyla rimtas pavojus gyvybei. Aortos aneurizmos plyšimas sudaro apie 5 proc. visų staigių mirčių, o tai yra beveik tiek pat žmonių, kaip ir nuo prostatos vėžio bei tik šiek tiek mažiau nei nuo krūties vėžio. Aortos aneurizma dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, vyresnių nei 60 metų dažnis siekia 4-8 proc. Naujos kartos aortos implantacija reikalinga daugeliui žmonių, kurių aorta didesnė nei 5 cm.

Dr. A. Pranculio teigimu, naujosios kartos aortos implantacija bus atliekama ne tik Panevėžio ligoninėje, bet ir kitose gydymo įstaigose, turinčiose galimybes šį naują metodą įdiegti į klinikinę praktiką. Panevėžio ligoninėj operaciją planuojama atlikti reguliariai, visiems ligoniams, kuriems reikalinga. Dabartinėmis sąlygomis tai sudarytų apie 10 operacijų per metus. Ateityje šiuo būdu gydomų pacientų skaičius turėtų didėti.

(panaudota I. Žilėnaitės nuotr.)