Naujienos

Prisimenant skulptūros virtuozą...

03/07/2013

Vincas Grybas (1890-1941 m.) – vienas ryškiausių monumentaliosios ir dekoratyvinės skulptūros kūrėjų bei gaivintojų XX a. pirmos pusės lietuvių mene. Gimė 1890 m. Peleniuose, Lukšių valsčiuje, Šakių rajone. Pradinį išsilavinimą įgijęs Lukšių pradžios mokykloje, vėliau išvyko mokytis į privačią Varšuvos dailės mokyklą pas lietuvių kilmės skulptorių Pijų Velonskį. Šioje mokykloje skulptorius ėmė domėtis ir kitais menais: mokėsi skambinti pianinu, domėjosi teatru, vaidino moksleivių kuopelės pastatymuose, skaitė P. Vaičaičio bei V. Kudirkos eiles. Studijų Varšuvoje metu jaunasis skulptorius sukūrė pirmuosius savo darbus: „Tėvo biustą“, „Motinos biustą“, „Kovą“, „Piemenukas pusryčiauja“ ir kt. 

Vėliau, prasidėjus I-ajam Pasauliniam karui, V. Grybas buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę ir įsitraukė į revoliucinį judėjimą. 1919 m. jis tapo Lietuvos socialdemokratų partijos nariu, prasidėjo jo, kaip politikos veikėjo, veikla: ėjo Šakių apskrities valdybos pirmininko pareigas, vėliau vadovavo Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungos valdybos importo-eksporto skyriui. 1923 m. nusprendė pratęsti meno studijas: Kauno meno mokykloje buvo laisvas klausytojas. Mokyklai pripažinus jo Varšuvoje išeitą kursą, jis buvo priimtas į Aukštąjį skulptūros skyrių studijoms gilinti. Kadangi pragyvenimui reikėjo pinigų, V. Grybas įsidarbino Kauno meno mokyklos gipso liejyklos instruktoriumi. Iš šio skulptoriaus gyvenimo periodo išlikę tik keletas darbų: pelėdos ir dekoratyvinės vazos ant to meto Kauno meno mokyklos (dabar J. Vienožinskio menų studijų centras) vartų bei dekoratyvinias reljefais papuoštas M. K. Čiurlionio galerijos pastato fasadas. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vėliau Kauno meno mokykla išsiuntė V. Grybą veneriems metams į Prancūziją studijuoti skulptūros ir susipažinti su įvairiais skulptūros reprodukavimo būdais bei keramikos dirbtuvės įrenginiais. Tuo metu kai V. Grybas atvyko į Paryžių, šis miestas buvo pasaulio meno sostinė. Skulptorius pasirinko vieno garsiausių Prancūzijos skulptorių E. A. Bourdelle mokyklą. Laiškuose savo amžininkams V. Grybas tada pasakojo, kad lanko Nacionalinę meno ir amatų konservatoriją, vakarais ir dvi dienas per savaitę atlieka praktikos darbus laboratorijose ir svajoja sugrįžus į Lietuvą įkurti indų fabrikėlį. Tačiau didžiausias jo troškimas buvo tobulintis skulptūroje. Dėl to jis Paryžiuje užsibuvo net dviem metais ilgiau nei buvo planuota.

Grįžęs į Lietuvą 1928 m.  apsigyveno Meskeliūnų kaime, Paežerėliuose, tačiau po metų persikėlė į Jurbarką. Nors studijuoti Paryžiun siuntusi Kauno meno mokykla turėjo jį priimti į darbą kaip aukštą kvalifikaciją įgijusį specialistą, dėl ankstesnių politinių pažiūrų vengė įsileisti gimtinėn sugrįžusį skulptorių. Praradęs viltį gauti dėstytojo darbą jis ėmėsi kūrybinio darbo. Buvusioje Vasilčikovo dvaro kontoroje įsirengė gyvenamąjį namą, skulptūros dirbtuves bei liejyklą. Būtent čia jis ir sukūrė savo žymiausius monumentalius paminklus: Simono Daukanto, Vytauto Didžiojo, Žemaičio, Vinco Kudirkos bei Petro Vileišio skulptūras. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

     S. Daukanto paminklas            Vytauto Didžiojo paminklas             V. Kudirkos paminklas

                 Papilėje                                       Kaune                               Kudirkos Naumiestyje

 


 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

      Vileišio paminklas                         Gen. J. Žemaičio paminklas

          Pasvalyje                                            Raseiniuose

 

Monumentalumas ir gyvybingumas – ryškiausi visų Lietuvos skulptūros klasiko darbų bruožai. Iš jų trykšta valia ir energija, mintis ir nuotaika. Visi V. Grybo herojai sklidini gilaus vidinio turinio. Skulptorius buvo linkęs vaizduoti didybę ir jėgą, ir tam niekad negailėjo nei laiko, nei energijos. Nepralenkiamas paminklinių skulptūrų kūrėjas gebėjo projektuoti paminklą ne vien kaip dailininkas, bet ir kaip architektas. Grybo kurti paminklai puikiai atitiko to meto dvasią ir estetinius idealus. Žvelgiant į jo darbus iš įvairių atstumų, atsiveria vis naujos formos ir turinio savybės. Skulptūros nugara yra nei kiek nemažiau įspūdinga nei priekis. V. Grybo sukurti paminklai šiandien Lietuvoje įdomūs ir kaip nauja paminklo statybos vadybos forma. Dailininkas pats organizuodavo visus paminklo atlikimo darbus, puikiai išmanė medžiagos savybes, pats jas pirkdavo pagrindiniams ir papildomiems darbams atlikti.

Žymiausias tautos patriotinių paminklų kūrėjas buvo sušaudytas kaip tautos priešas 1941 m., be teismo ir patikimų įkalčių. Jo atminimui įamžinti, Jurbarke įkurtas kraštotyros muziejus, o išplėtus skulptoriaus darbų ekspoziciją, jam suteiktas V. Grybo memorialinio muziejaus pavadinimas. Taip pat Lukšių vidurinei mokyklai suteiktas Vinco Grybo vardas. 

comments powered by Disqus

Lietuvą atkūrę vyrai (20). Jonas Basanavičius

JonasBasanaviciusLG1511 Gydytojas, pagrindinis Lietuvos valstybingumo ideologas ir iniciatorius, tautos patriarchas.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (19). Jonas Vileišis

640px JonasVileiis Teisininkas, leidėjas, ilgametis Laikinosios sostinės burmistras.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (18). Jokūbas Šernas

JokubasSernas Teisininkas, žurnalistas, evangelikas reformatas.
Skaityti daugiau »

Siūlyk kandidatą!