Šimtmečio senumo pamokėlės mūsų žiniasklaidai – ir tada egzistavo viešieji pirkimai, metinės finansinės ataskaitos, o duonos kaina buvo kontroliuojama... Jau rašėme apie tarpukario lietuviškos spaudos ypatumus: joje buvo galima kas savaitę sužinoti, kiek atpigo ar pabrango kasdieniniai maisto produktai arba sužinoti, ką nuveikė į užsienį išvykę valstybės tarnautojai. Šiandien dar keli kiek netikėti to meto radiniai:

Viešos bankų finansinės ataskaitos – lyg ir nieko sudėtingo, bet šiandieniniai bankeliai linkę nesigirti savo pelnais ar nuostoliais...

Šiandienos Lietuvoje viešieji pirkimai – ta sritis, kur tyliai tunka „grupės draugų ir artimųjų“. Seniau tai buvo neįsivaizduojama – bet kuris pirkimas turėjo būti iš tikro viešai paskelbtas...

Tokių skelbimų spaudoje – daugybė. Atkreipkite dėmesį: pavyzdžiui, šis konkursas skelbtas 1926 m. Per aštuonis metus nuo valstybės įkūrimo joje tvarkos jau buvo gerokai daugiau, nei po dabartinių laisvės 25-erių...

Įdomios ir viešos visuomeninių organizacijų ataskaitos - tiesiog nepalikta vietos jokioms spėlionėms

Dar viena šiandien savotiškai aktuali tema: dabar mes raginami aukoti savo 2 proc. mokesčių kariuomenei (kurie nežinia kam atiteks), o anuomet tiesiog ėmė ir nupirko gimnazistai 3 kulkosvaidžius...

Nebuvo jokių riksmų apie skriaudžiamą laisvąją rinką: negali būti duona brangesnė, nei 27 centai už kg – ir taškas!

Dar viena kassavaitinė informacijos porcija...

...ir dar viena. Paprasta ir aišku.

Populiariausia šiandien bet kurio valdininko frazė: „vyksta tarnybinis tyrimas ir daugiau informacijos neteikiame“. Kažkodėl anuomet tie tyrimai taip ilgai netrukdavo...

Ir dar vienas tuometinės tvarkos įrodymas. Nori prekiaut? Laikykis bendros tvarkos!
Gydytojas, pagrindinis Lietuvos valstybingumo ideologas ir iniciatorius, tautos patriarchas.
Teisininkas, leidėjas, ilgametis Laikinosios sostinės burmistras.
Teisininkas, žurnalistas, evangelikas reformatas.