Septynių mokslų daktaras ir spauda Lietuvoje

XVI a. – svarbus etapas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros istorijoje. Jos feodalinė ekonomika pasiekė aukštą lygį. Plito renesanso ir humanizmo idėjos, atsirado spauda. Į Lietuvą spauda atėjo kartu su Pranciškum Skorina, spaudos pradininku, įžymiu humanistu, „septynių mokslų daktaru“. 1522 m. gegužės 20 d. Vilniaus burmistro Jokūbo Babičiaus namuose jis įkūrė pirmąją spaustuvę LDK. Tai pirmoji mums žinoma tokio pobūdžio spaustuvė visoje Rytų Europoje. 1522 m. Pranciškus Skorina Vilniuje išleidžia „Mažąją kelionių knygelę“ su kalendoriumi. Tais metais Vilnius tapo visos Rytų Europos spaudos centru. Iš čia knygos plito į Rusiją, Lenkiją, Vokietiją, Serbiją. Ši data laikytina spaudos pramonės įsteigimo Lietuvoje data.

Pranciškus Skorina (apie 1490–1541, Polockas (Baltarusija) – rusėnų kilmės LDK visuomenės veikėjas, išspausdinęs pirmąją knygą Lietuvoje (Vilniuje) rusėnų (senąja baltarusių) kalba. Skorina buvo vienas žymiausių to meto žmonių, vienas didžiųjų humanistų.

Tikslūs Pranciškaus Skorinos gyvenimo metai nežinomi, tiek gimimo, tiek mirties datos spėjamos. Žinoma, kad gimė Polocko pirklio Luko Skorinos šeimoje, kuri vertėsi kailių ir odų prekyba, palaikydavo prekybinius ryšius su Vilniumi. Mokėsi parapijinėje pagrindinėje Polocko mokykloje, vėliau mokslus galėjo tęsti pas katalikų vienuolius-bernardinus. Nuo 1504 m. P. Skorina Krokuvos universitete studijavo septynis laisvuosius menus arba mokslus – gramatiką, logiką, retoriką, muziką, aritmetiką, geometriją, astronomiją ir filosofiją. 1506 m. įgijo laisvųjų mokslų bakalauro laipsnį. 1506–1512 m. P. Skorina daug keliavo. Šiuo laikotarpiu studijavo ir Paduvos universitete Italijoje, įgijo laisvųjų mokslų magistro ir daktaro laipsnius. Daugiausiai P. Skorina nuveikė švietimo, knygų leidimo ir platinimo srityje. 1517 m. Prahoje (Čekija) įkūrė spaustuvę, kur per trejus metus (iki 1519 m.) parengė ir išleido psalmyną ir kitas Senojo Testamento knygas. Biblijoje buvo išspausdinta graviūra su paties Pranciškaus Skorinos portretu, kuriame matyti ir pagrindiniai P. Skorinos simboliai – saulė ir mėnulis. 
Tarp 1519-1522 m. P. Skorina  apsigyveno Vilniuje. Tiksli data nėra žinoma, todėl istorikai pateikia įvairias datas. Apie 1525 m. P. Skorina vedė pirklio Jurgio Odverniko našlę Margaritą. Vilniuje, burmistro Jokūbo Babičiaus namuose įkūrė pirmąją spaustuvę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Manoma, kad šis namas stovėjo ties Didžiosios ir Stiklių gatvių sankirta. Čia P. Skorina atspausdino dvi knygas – „Apaštalas“ (1525 m.) ir „Mažoji kelionių knygutė“ (tarp 1525–1530 m.). Vilniuje spausdintose knygose P. Skorina įrašydavo žodžius – „Išspausdinta garbaus vyro, šlovingo ir didžio Vilniaus miesto vyriausiojo burmistro Jokūbo Babičiaus name“. 1530 m. po Vilniaus gaisro, sunaikinusio didelę miesto dalį, o kartu, matyt, ir spaustuvę, Skorina išvyko į Karaliaučių, kur tikėjosi gauti paramos iš kunigaikščio Albrechto. Tačiau atkurti Vilniuje spaustuvę ir atgaivinti knygų leidybą jam nepavyko. Apie tolimesnį Skorinos gyvenimą mažai kas težinoma.

Skorina stengėsi rašyti paprasta, šnekamąja baltarusių liaudies kalba. Jo leidiniai pasižymėjo aukšta spaudos technika, poligrafine kultūra: aiškiu ir stilingu šriftu, turtinga ornamentika (vinjetėmis, inicialais), puikiomis graviūromis. Jie buvo plačiai skaitomi, skatino ir kitus rūpintis knygų leidimu. Skorinos leidiniai pradėjo knygų spausdinimo tradiciją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Pranciškaus Skorinos atminimas įamžintas Vilniuje. 1973 m. vadinamajame Spaustuvės kiemelyje, esančiame Stiklių g. 4, pastatyta rausvo granito dekoratyvinė skulptūra „Metraštininkas“ (skulpt. Vaclovas Krutinis). Skulptūra skirta priminti gretimame name buvusią Mamoničių spaustuvę ir pagerbti spausdinimo pradininko Lietuvoje, P. Skorinos, atminimą. Skulptūra vaizduoja žmogų, sėdintį su atversta knyga ant kelių. 1990 m. ant namo Didžiojoje g. 19/2, atidengta memorialinė lenta. Joje yra spaustuvininko bareljefas ir įrašas lietuvių ir baltarusių kalbomis, kad nuo 1522 m. iki 1525 m. Vilniaus mieste švietėjas P. Skorina išleido pirmąsias Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje spausdintas knygas. Vilniuje veikia Pranciškaus Skorinos vardu pavadinta vidurinė mokykla, kurioje dėstoma baltarusių kalba, yra P. Skorinos vardu pavadinta gatvė.

(Nuotraukose: dailininkės Ugnės Žilytės darbas ir skulptoriaus Vaclovo Krutinio „Metraštininkas“)

Įdomu:

Seniausias būdas perduoti žinias ir pasakojimus – žodinis, tačiau senovės civilizacijose išradus raštą, informacijos perdavimui pradėtos naudoti molinės lentelės, pergamento ritiniai. Vėliau ritinius ėmė keisti įrištos knygos, kurias sudarė puslapiai ir viršelis, t. y. knygos ėmė darytis panašiomis į daugelį šiuolaikinių knygų. Iki išrandant spausdinimo presą beveik visos knygos buvo dauginamos perrašant ranka, dėl to knygos buvo sąlyginai brangios ir retos. Ankstyvaisiais viduramžiais tik bažnyčios, universitetai ir labai turtingi didikai turėjo knygų, kurias dažnai prirakindavo prie lentynų, kad jų nepavogtų. Pirmųjų knygų puslapiai buvo iš veršelio odos (pergamento), vėliau pergamentą pakeitė popierius.

XV a. viduryje Vakarų Europoje knygų dauginimui pradėtas naudoti spausdinimo presas. Pirmosios spausdintos knygos – inkunabulai tapo labiau prieinami platesnei auditorijai. Rytuose spausdinimo technologija buvo žinoma gerokai anksčiau, tačiau iš pradžių visas puslapis būdavo išraižomas medinėje plokštėje, kuri būdavo suvilgoma rašalu ir spaudžiama ant popieriaus. Kadangi kiekvieną puslapį reikėjo išraižyti medyje, spausdinimas buvo ilgas ir sudėtingas procesas.

Spausdinimo procesas labai palengvėjo pradėjus spausdinamą tekstą rinkti iš atskirų vieną raidę ar dažnai naudojamą žodį teturinčių kaladėlių (literų).