Naujienos

Skrydis, sustiprinęs Lietuvos sūnų dvasią...

17/07/2013
Lituanica

Šiandien sukanka 80 metų, kai ryškiai oranžinė „Lituanica“ su dviem Lietuvos didvyriais lakūnais Steponu Dariumi ir Stasiu Girėnu, pakilusi iš Beneto oro uosto Niujorke, tragiškai baigė savo kelionę, taip ir nepasiekusi galutinio tikslo – Kauno. Patyrusių pilotų valdomas eksperimentinis lėktuvas „Lituanica“ 1933 m. sėkmingai perskrido Atlanto vandenyną ir neaiškiomis aplinkybėmis sudužo, kai iki galutinio kelionės Niujorkas-Kaunas tikslo buvo belikę mažiau kaip 600 kilometrų. Visa kelionės trasa buvo suskirstyta į tris etapus: Niujorkas-Niufaundlandas (2129,8 km), Atlanto vandenynas (3513,2 km) ir Airija-Kaunas (1543 km). Iš viso kelionę sudarė 7186 km. Pirmuosius du kelionės etapus lakūnai dar prieš kelionę laikė sunkiausiais ir pavojingiausiais, o trečiasis, jų nuomone, turėjo būti lengviausiai įveikiamas. Savo kreipimesi į tautą prieš skrydį pilotai skelbė, jog tiek sėkminga jų skrydžio baigtis, tiek ir galima katastrofa tik dar labiau sustiprins „Lietuvos sūnų dvasią“, taip įkvėpdama juos naujiems žygiams. S. Darius ir S. Girėnas pirmuoju lietuvių skrydžiu per Atlantą norėjo parodyti pasauliui, kad Lietuva niekuom nenusileidžia kitoms valstybėms.

 

Trumpa skrydžio istorija

1932 m. birželį Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenę patyrę pilotai S. Darius ir S. Girėnas už 3200 dolerių iš Polvokio aerouosto bendrovės Belankos dirbtuvių nusipirko šešių vietų keleivinį lėktuvą „Pacemaker“, kuriuo jau anksčiau trejus metus buvo skraidęs S. Girėnas. Toks lėktuvas tolimam skrydžiui netiko, reikėjo naujo variklio, papildomų talpų kurui, specialių matavimo prietaisų, o tam trūko papildomų 3000 dolerių, kurių lakūnai neturėjo. Tais metais pasaulyje siautė ekonominė krizė, tad mecenato, kuris finansuotų skrydį, rasti nepavyko. Tuomet pinigams surinkti buvo suorganizuotas specialus rėmimo komitetas, kuris lietuvių spaudoje agitavo tautiečius paremti istorinį skrydį, aviacijos dienų proga siūlė už aukas paskraidyti lakūnų pilotuojamu lėktuvu. Tokiu būdu skrydžio fondui buvo surinkta per 4200 dolerių. Prasidėjo lakūnų įsigyto lėktuvo pritaikymo tolimiems skrydžiams darbai. „Naujienų“ laikraščio žurnalisto A. Vaivados siūlymu, perdaromas lėktuvas buvo pavadintas „Lituanica“ (lietuvybė).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1933 m. balandį buvo baigti pasiruošimo skrydžiui darbai. „Lituanica“ savo bakuose turėjo 3541 L kuro, 145 L tepalų, tad su tokiomis atsargomis lėktuvas turėjo sėkmingai nuskristi į Kauną, o prireikus – ir dar 800 km toliau. Lėktuve buvo įmontuotas naujas devynių cilindrų 365-388 AG Raito (Wrigt) firmos žvaigždinis variklis, naujas propeleris, pagaminti nauji ilgesni lėktuvo sparnai, o visas lėktuvas aptrauktas nauja danga, nudažytas oranžine spalva. Lakūnai dėl per didelio svorio atsisakė radijo ryšio ir parašiutų, nes lėktuvas ir taip buvo perkrautas kuro ir tepalų atsargomis. „Lituanica“ gavo naują lėktuvo registracijos numerį (Nr. 688E) ir buvo oficialiai pripažinta tinkamai pasirengusia skrydžiui.

Sulaukę geresnių oro sąlygų, 1933 m. liepos 15 d., 6 val. 24 min., lakūnai pakilo iš Niujorko Floido Beneto oro uosto. Bandydamas įsibėgėti, 3668 kg svėręs lėktuvas du kartus vos nenuslydo nuo tako ir atsiplėšė nuo žemės tik pačiame jo gale. Žinią apie „Lituanicos“ skrydį greitai išplatino telegramų agentūros. Tą pačią dieną tai sužinojo ir Lietuva. Jau liepos 16-osios vakarą degė Kauno radijo stoties stiebų žibintai, ore patruliavo karo aviacijos lėktuvas, Aleksoto oro uoste susirinkusi 25000 žmonių minia laukė parskrendančių didvyrių. Pagal išankstinius skaičiavimus į Kauną lėktuvas turėjo atskristi 2-3 val. nakties, tačiau „Lituanica“ vis nepasirodė, tad paryčiui žmonės ėmė skirstytis. Tuo metu Atlanto vandenyną perskridę lakūnai dėl blogų oro sąlygų ties Airija buvo priversti pasukti į šiaurę. Per Škotiją bei Šiaurės jūrą jie pasiekė Vokietiją. Skrisdama per Berlincheno miestelį, „Lituanica“ dėl neaiškių priežasčių kliudė medžių viršūnes, nulaužė kelis medžius ir liepos 17d., 0 val. 36 min. Berlyno laiku, sudužo šalia Kuhdamo kaimo, Soldino apylinkėse, dabartinėje Lenkijos teritorijoje. Lietuvai apie šią tragediją pranešė ELTA atstovas Berlyne liepos 17 d., 11 val. 30 min.

Liepos 19 d. vokiečių lėktuvą, gabenusį lakūnų palaikus, nuo sienos iki pat Aleksoto lydėjo 9 Lietuvos lėktuvai. Triskart apskridęs miestą, 16 val. 10 min. lėktuvas su S. Dariaus ir S. Girėno karstais nusileido Aleksoto aerodrome. Lakūnų laikė daugiau kaip 50 000 žmonių minia. Bažnyčių varpai ir fabrikų sirenos laidotuvių procesiją lydėjo iki pat Arkikatedros bazilikos, kur visą naktį žmonės ėjo atsisveikinti su tautos didvyriais. Iš Soldino į Kauną buvo atvežtas maišas su laiškais, kuriuos skraidino „Lituanicos“ pilotai. Centriniame pašte jie buvo pažymėti specialiu antspaudu „Nugalėję Atlantą žuvo Lietuvos garbei“.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

                          „Lituanica“ liekanos Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune.

 

Lietuvos vyriausybė lakūnų kūnus nutarė balzamuoti. Senosiose Kauno kapinėse lakūnams pagal V. Landsbergio-Žemkalnio projektą buvo pastatytas mauzoliejus (nugriautas 1958 m.). Baigiantis karui ir prie Lietuvos artėjant frontui, 1944 m. S. Dariaus ir S. Girėno kūnai buvo paslėpti universiteto Medicinos fakulteto rūsiuose, o 1964 m. perlaidoti Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse. 1968 m. palaidojimo vietoje buvo pastatytas skulptoriaus V. Mačiuikos sukurtas antkapinis paminklas. Lakūnai po mirties buvo apdovanoti Vyčio Kryžiaus V laipsnio ordinais. Pagerbdamas jų atminimą, 1934 m. Lietuvos paštas išleido Dariaus-Girėno pašto ženklų seriją, o 1993 m. buvo įsteigtas Dariaus ir Girėno medalis, kuriuo apdovanojami Lietuvos aviacijai nusipelnę asmenys.

Iki šiol nėra nė vieno įtikinamo paaiškinimo, kodėl įveikusi didžiąją ir sunkiausią kelio dalį „Lituanica“ sudužo iki tikslo belikus tiek nedaug. Oficialiai buvo pranešta, kad katastrofa įvykusi dėl audros ar sugedus motorui. Tačiau ekspertai nustatė, jog katastrofos metu lėktuvo variklis veikė (propeleris sukosi) ir kuro dar buvo pakankamai. Buvo minimos ir galimos pilotavimo klaidos, tačiau lakūnai buvo patyrę pilotai, tad ši versija mažai tikėtina. Katastrofos naktį siautė smarki, viena didžiausių per kelerius metus audra. Gali būti, kad lakūnai nutarė nusileisti ir palaukti ryto, o tik tada tęsti skrydį į Kauną. Netoli nuo „Lituanicos“ žūties vietos buvo dirbamos žemės laukai. Gali būti, kad bandydami leistis lakūnai skrido per žemai ir kliudė miško pakraštyje augusius medžius. Kai kuriuose informacijos šaltiniuose teigiama, jog lėktuvas galėjo praskristi virš slapto vokiečių karinio objekto ir būti numuštas, palaikius jį priešų žvalgybiniu lėktuvu. Tačiau pilotų kūnuose kulkų pėdsakų nerasta.

Pasaulinėje aviacijos istorijoje S. Dariaus ir S. Girėno skrydis reikšmingas tuo, kad nenusileidę jie išbuvo ore 37 val. 11 min., nuskridę (iki katastrofos vietos) 6411 kilometrų. Tai buvo antrasis tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje. Blogomis oro sąlygomis, be radijo ryšio, be autopiloto, be parašiutų, jie skrido tiksliau negu kitų tautų lakūnai, aprūpinti visomis moderniausiomis navigacijos priemonėmis. Jų skrydis – vienas tiksliausių aviacijos istorijoje. Pasauliui jis buvo reikšmingas tiek moksliniu (tiriant oro sroves), tiek ir inžineriniu (tiriant panaudoto lėktuvo tipo ir navigacijos būdų galimybes) požiūriu. Šiuo skrydžiu buvo atvertas kelias oro paštui tarp Amerikos ir Europos žemynų. Lakūnų žygis ir jų tragiška mirtis tapo daugybės poetų, rašytojų, dailininkų, skulptorių ir muzikų įkvėpimo šaltiniu.

comments powered by Disqus

Lietuvą atkūrę vyrai (20). Jonas Basanavičius

JonasBasanaviciusLG1511 Gydytojas, pagrindinis Lietuvos valstybingumo ideologas ir iniciatorius, tautos patriarchas.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (19). Jonas Vileišis

640px JonasVileiis Teisininkas, leidėjas, ilgametis Laikinosios sostinės burmistras.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (18). Jokūbas Šernas

JokubasSernas Teisininkas, žurnalistas, evangelikas reformatas.
Skaityti daugiau »

Siūlyk kandidatą!