Lietuva – tai mes visi. Nuo čia iki londonų niujorkų. Nuo dangoraižių ir limuzinų iki kaimo lūšnų bei vaikų namų. Lietuva – ir tūkstančiai mūsų išdykusių, gabių vaikų, rytojaus Lietuvos, ir daugybė padorių jų mokytojų, tą rytojų kuriančių už simbolišką atlygį. Ir pasaulinio lygio gydytojai, ir negalintys pas juos pakliūti ligoniai. Ir trispalvę prieš pasaulį aukštai keliantys mūsų sportininkai ar menininkai (meno pasaulyje vėliavomis mojuot nepriimta, bet dėl to jų nuopelnai valstybės garbei – nei kiek ne mažesni). Ir seniai savo šalies „marškinius“ išaugę mokslininkai, inžinieriai, verslininkai. Ir „kalėjimo kamščiai“, ir išmokę be kyšių išgyventi pareigūnai – visi yra Lietuva. Lietuva yra ir mūsų pasamdyti valdininkai, parlamentarai ir visas valdžios „elitas“ (tiesa, šitie dažniausiai galvoja, kad Lietuva - tai tik jie ir jų partijos, o visa kita – nuomonės neturintys mokesčių mokėtojai). Tegul neįsižeidžia superpatriotai, bet tie penkiasdešimt metų čia pragyvenę ir net ačiū lietuviškai neišmokę pasakyt kaimynai – jie irgi Lietuva. Visus mus – su mūsų šalies gimtadieniu! Mokėkim džiaugtis ir švęst!