Bombonešiai virš Europos

Ar tikrai Vakarų sąjungininkai tyliai laukė kuo baigsis karas Rytų fronte ir nieko nedarė? Prieš keletą dienų jau rašėme apie daugelį lietuvių pilotų, dalyvavusių oro kovose prieš nacistus. Šiandien truputį patikslinkime, kokie tai buvo mūšiai ir kokią naudą davė paaukotos lakūnų gyvybės.

Britų oro pajėgose tarnavusių lenkų eskadrilės „Vickers Wellington“ pamuštas guli Olandijos pelkėje

1939 m. rugsėjo 3 d. D. Britanija paskelbė karą Vokietijai – toks buvo jos atsakas už Lenkijos užpuolimą. Kol Sovietų Sąjunga tik ruošėsi kartu su Vokietija pasidalinti Lenkijos teritoriją ir žygiuoti bendrą pergalės paradą (apie jį galite paskaityti čia), britai stojo į kovą. Tiesa, kol kas ji nebuvo panaši į įtemptą karą. Rugsėjo 3-ąją britų bombonešiai virš Vokietijos miestų išbarstė į orą 6 mln. proklamacijų, kuriose vokiečių tauta buvo kviečiama nepasitikėti nacistine valdžia (iš viso per rugsėjo mėn. virš Vokietijos išberta apie 30 mln. tokių lapelių). Rugsėjo 4-ąją 30 britų bombonešių bandė smogti Vokietijos karo laivynui Wilhelmshavene. Vokiečiai numušė 7 britų lėktuvus, o daugelis taikinius pasieksių bombų tiesiog nesprogo. Netrukus Britanijos vadovybė padarė išvadą, kad lėti ir nepajėgūs apsiginti jų bombonešiai gali savo misijas atlikti tik naktimis.

Karo pradžioje britų naudoti „Whitworth Whitley“ bombonešiai buvo lėti ir mažai ginkluoti, tad tapdavo lengvu vokiečių naikintuvų grobiu

1940-1941 m. britai surengė apie 60 naktinių Vokietijos bombardavimų. Jų taikiniais buvo karinės gamyklos, uostai, geležinkelio mazgai, laivybos kanalai visoje Vokietijoje. 1940-ųjų rugpjūčio 25-osios naktį 81 britų bombonešis pirmą kartą bombardavo Berlyną. Nors tą kartą dėl debesuoto oro bombos krito netaikliai ir padarė nedaug nuostolių, vokiečių vadai buvo šokiruoti. Vėliau Berlyno bombardavimai dažnėjo. Beje, 1940-ųjų lapkričio 8 d. britams bombarduojant Miuncheną, ten vos nežuvo Hitleris, atsitiktinai tuo metu buvęs mieste.

Hamburgas 1943-siais. Vėliau miestas buvo visiškai sulygintas su žeme...

Britai nuolat tobulino bombardavimo tikslumą ir lėktuvus, didino jų kiekį. Pvz., 1942-ųjų pradžioje bombos jau buvo sugriovusios tris ketvirtadalius Hamburgo. 1941-ųjų rugpjūčio 8 d. Berlyną pasiekė ir pirmieji sovietų bombonešiai "il-4", tačiau jokios žalos miestui nepadarė ir nuo Vokietijos bombardavimo idėjos sovietai ilgam atsisakė. Tuo tarpu sąjungininkai „didino apsukas“: 1942-ųjų gegužės 30 d. net 1040 britų bombonešių užklupo Kelną, per naktį ant miesto buvo numesta 1400 tonų bombų. 40 britų lėktuvų tą naktį buvo prarasta. 1942 m. birželio 25 d. 1067 britų bombonešiai atakavo Bremeną, buvo subombaruota naikintuvų „Focke-Wulf“ surinkimo gamykla ir laivų statykla „Vulkan“.

Amerikiečių B-26 „Marauder“ smogia geležinkelio tiltui per Ronos upę

Karo pradžioje buvo stengiamasi išvengti civilių gyventojų aukų. Nuo 1942-ųjų pavasario nuspręsta kuo labiau demoralizuoti civilius vokiečius (apie tai, ar to reikia, buvo ginčijamasi net Britanijos Bendruomenių rūmuose). Ištisi Vokietijos miestai buvo lyginami su žeme.

„Avro Lancaster“ gamykla Anglijoje. Iš viso buvo pagaminta 7000 tokių bombonešių

Nuo 1943-ųjų sausio prie britų prisidėjo Europoje dislokuoti amerikiečių bombonešiai. Dėl tobulesnės konstrukcijos jie galėjo skristi tokiame aukštyje, kurio nepasiekdavo vokiečių naikintuvai, todėl galėjo rengti ir dieninius Vokietijos antskrydžius. Kas keletą dienų į orą pakildavo iki tūkstančio bombonešių, degė Vokietijos miestai, žuvo civiliai gyventojai. Tačiau pagrindinis tikslas buvo pasiektas: jau nuo 1942-ųjų nuolat griaunama Vokietijos karinė pramonė pradėjo strigti ir nesugebėjo pagaminti frontui reikalingo lėktuvų, tankų, pabūklų kiekio. 1943-ųjų balandžio 12 d. Stalinas už tai dėkojo Čerčiliui.

B-24 „Liberator“ bombarduoja naftos perdirbimo gamyklą Rumunijoje

Gerai veikė sąjungininkų žvalgyba: bombardavimo taikiniais nuolat buvo pasirenkami objektai, kuriuose slapta gaminti pavojingiausi ginklai ir strateginės detalės. Štai 1943-ųjų rugpjūčio 13-18 d. bombos krito ant "Messerschmitt" gamyklos Vyner Noištate (Austrija) ir Penemiundės salos Baltijos jūroje – šiuose objektuose buvo kuriamas naujas slaptas Hitlerio superginklas, reaktyvinės raketos V-2. Iš rikiuotės buvo išvedamos elektrinės, sintetinio kuro, guolių, elektronikos gamyklos, povandeninių laivų statyklos.

Subombarduota Philips radijo lempų gamykla Endhovene (Olandijoje)

Vokiečiai visomis išgalėmis priešinosi: rengė atsakomuosius Anglijos bombardavimus, pagal visą Vokietijos pasienį įrengė lokatorių liniją, turinčią perspėti apie antskrydžius, pastatė daugybę priešlėktuvinės gynybos taškų. Sąjungininkų nuostoliai buvo dideli: kaskart iš antskrydžių negrįždavo nuo 10 iki 25 proc. bombonešių.

Vokiečių priešlėktuvinės gynybos 88 mm patrankos (vienas iš geriausių II pasaulinio karo ginklų)

Situacija pagerėjo apie 1944 m. JAV ištobulino savo naikintuvus, dabar jų skrydžio nuotolis tapo toks, kad „Mustangų“ pilotai galėjo lydėti bombonešius virš visos Vokietijos ir sėkmingai grįžti atgal į bazes Anglijoje. Vokiečių "Meseršmitų" asai prarado oro erdvės kontrolę, sąjungininkai kaskart smogdavo su pilna jėga. 1944-ųjų gegužės 7 d. Berlyną bombardavo 1500 lėktuvų, liepos 16-ąją 1087 „Skraidančios tvirtovės“ atakavo Miuncheną, Štutgartą ir kitas vietoves.

B-17 eskadrilė virš Europos

Baisioje karo maišatyje neapsieita ir be šiurpių kuriozų. 1944 m. balandžio 1 d. amerikiečiai per klaidą subombardavo neutralios Šveicarijos miestą Šafhauzeną. Balandžio 24-ąją bombos krito ant Miuncheno palentologijos muziejaus – buvo sunaikintos dinozaurų iškasenos. 1945 m. vasario 14 d. bombos išmestos ant niekuo dėtos Prahos, žuvo apie 2000 žmonių. Teigiama, kad tai irgi buvo pilotų navigacijos klaida...

„Skraidanti tvirtovė“ B-17 su numuštu galiniu stabilizatoriumi. Į jį pataikė aukščiau skrendančio „kolegos“ išmesta bomba...

1945-ųjų pradžioje, siekiant priversti nacius kuo greičiau kapituliuoti, vėl buvo suduoti skaudūs smūgiai Vokietijos miestams: sausio mėn. sugriauta didelė dalis Magdeburgo, vasario 13-ąją su žeme sulygintas Drezdenas (žuvo apie 350 tūkst. civilių gyventojų), kovo mėn. smogta Kelnui ir Dortmundui.

Drezdeno vaizdas po bombardavimo

1945-ųjų balandyje, mūšiams persikėlus į Berlyno apylinkes, nuspręsta bombardavimą nutraukti. Kaip jau rašėme, paskutines bombas ant vokiečių karinių objektų balandžio 25-ąją numetė lietuvis Frank Radzukynas.

Iš viso per II pasaulinį karą sąjungininkai numetė ant Vokietijos 3,4 mln. tonų bombų. Virš Europos buvo numušta apie 12000 sunkiųjų bombonešių, žuvo virš 100 tūkstančių sąjungininkų bombonešių ekipažų narių. Šį baisi kaina sumokėta tam, kad fašizmas būtų nugalėtas.

Anglijos aerodrome B-17 ruošiamas dar vienam reisui į Vokietiją