Naujienos

Diena, atvėrusi mūsų langus į pasaulį...

17/05/2013
informacinevisuomene

Telekomunikacijos – informacijos perdavimas per atstumą. Pirmųjų jos apraiškų galime pastebėti dar senovės Graikijoje, tačiau moderniosios telekomunikacijos ištakos dažniausiai siejamos su XIX-tuoju amžiumi, kuomet 1844 m. gegužės 24 d. amerikiečių dailininkas ir išradėjas Samuelis Morzė paties sukurtu telegrafu pasiuntė pirmąją žinią iš Vašingtono į Baltimorę. Gerus dešimt metų telegrafo ryšys buvo prieinamas tik vienetams ir tik vienos valstybės ribose. Galiausiai 1865 m. gegužės 17 d. Paryžiuje tarp 20 šalių buvo pasirašytas pirmasis tarptautinis telegrafijos susitarimas ir įkurta Tarptautinė telegrafijos sąjunga. Nuo šios dienos žmonija pradėjo aktyviai dalintis informacija dideliais nuotoliais...

 

Telekomunikacijos Lietuvoje:

Nuo seniausių laikų lietuviai turėjo skubių pranešimų perdavimo sistemą. Pasirodžius priešui, jie ant kalvų ar piliakalnių viršūnių uždegdavo pavojaus laužus. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais tarp Vilniaus ir Trakų pilių veikė ugnies signalų „telegrafas“. Pilių bokštuose budėdavo žmonės, mokėdavę priimti ir perduoti ugnies signalais siunčiamas žinias... Lietuva su pasauline telekomunikacijų raida taip pat žengė koja kojon. Keletas įdomiausių faktų:

– Pirmoji telegrama Lietuvoje buvo pasiųsta dar 1859 m. iš Vilniaus į Peterburgą, o 1863 m. Kaune buvo įsteigta ir pirmoji mūsų šalyje telegrafo stotis.

– 1882 m. rugsėjo 27 d. Lietuvoje pirmą kartą suskambo telefonas kunigaikščio Bogdano Oginskio (Rietave) ir grafo Juozapo Tiškevičiaus dvaruose. Tai įvyko praėjus vos šešiems metams po to, kai Aleksandras Belas iš Bostono užpatentavo paties išrastą telefoną, ir penkeriems metams po to, kai Berlyne buvo nutiesta pirmoji telefono linija pasaulyje.

Radijo ryšys Lietuvoje paplito maždaug nuo 1924 m., praėjus 18 metų po pirmosios radijo transliacijos pasaulyje. Atėjęs į Lietuvą, radijo ryšys kėlė didelį žmonių susidomėjimą bei nuostabą. Jis suburdavo žmones kartu paklausyti žinių, dainų, šventinių transliacijų bei kitų radijo programų. 1926 m. pradėjus veikti Kauno radijo stočiai, radijo imtuvų sparčiai padaugėjo. Tais laikais visi radijo imtuvai buvo registruojami kaip abonentai ir už juos mokėtas mokestis.

Televizija į lietuvių buitį atėjo maždaug 1957 m., kai Vilniuje pradėjo veikti televizijos centras. Tų metų balandžio 30 d., 19 h 45 min, buvo transliuota pirmoji televizijos programa Lietuvoje. Pirmosios laidos buvo matomos Vilniuje ir 100 km aplink jį. Lietuvoje tuo metu buvo apie 30 televizorių, tačiau metų pabaigoje jų skaičius išaugo iki 1,5 tūkstančio. 1958 m. jau pradėjo veikti siųstuvai Kaune, Kėdainiuose, 1959 m. –Panevėžyje, Druskininkuose, 1960m. – retransliatoriai Kaune, Klaipėdoje, 1961 m. – Šiauliuose. 1960 metais televizija jau aprėpė teritoriją, kurioje gyveno apie 60 % Lietuvos gyventojų.

– Lietuvos interneto gimimo diena galima vadinti 1991 m. spalio 10-ąją. Tądien ant Seimo buvo įrengta palydovinio ryšio įranga, suteikusi ne per Maskvą einantį ryšį su pasaulio kompiuterių tinklais. Taip Lietuva pirmą kartą savarankiškai prisijungė prie pasaulinio žiniatinklio.

Už interneto ryšio atsiradimą Lietuvoje turėtume būti dėkingi projekto „Yra šalis“ Inžinierių kategorijoje pristatomam akademikui prof. habil. dr. Laimučiui Telksniui. Profesorius – vienas unikaliausių Lietuvos inžinierių, informacinių technologijų genijus, triskart Lietuvos mokslo premijos laureatas, VU Matematikos ir informatikos instituto Atpažinimo procesų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, VDU Sistemų analizės katedros profesorius, UNESCO katedros „Informatika humanitarams“  vadovas. 

Kadaise sukūręs pirmąją Lietuvoje elektroninę skaičiavimo mašiną bei pirmąjį Europoje rašto ženklus skaitantį automatą „Rūta 701“, jis iki šiol nesiliauja stebinti įspūdingais išradimais. Šiuo metu profesoriaus, parengusio net 26 mokslo daktarus, kuriama ir optimizuojama dėvima širdies darbo sutrikimų nuolatinės stebėsenos sistema, tikima, padarys perversmą kardiologinių problemų turinčių ligonių gydyme ir padės sumažinti tokį aukštą mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų lygį. Skaitykite akademiko pristatymą ir savo balsus skirkite paspaudę čia.

 

Komunikacijos reikšmę savo laiku pabrėžė dar Aristotelis, samprotavęs, kad žmogus – kalbantis gyvūnas, kurio būčiai būtinas ryšys su kitais. Tad šiandien kviečiame stabtelti akimirkai ir susimąstyti, koks būtų mūsų gyvenimas be minėtų technologinių informacijos perdavimo išradimų, bei įvertinti projekte pristatomus asmenis, prisidėjusius prie jų atsiradimo ir plėtros Lietuvoje. Tokių asmenybių rasite daugelyje projekto „Dešimt+“ kategorijų. Aplankykite jas paspaudę čia.

comments powered by Disqus

Lietuvą atkūrę vyrai (20). Jonas Basanavičius

JonasBasanaviciusLG1511 Gydytojas, pagrindinis Lietuvos valstybingumo ideologas ir iniciatorius, tautos patriarchas.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (19). Jonas Vileišis

640px JonasVileiis Teisininkas, leidėjas, ilgametis Laikinosios sostinės burmistras.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (18). Jokūbas Šernas

JokubasSernas Teisininkas, žurnalistas, evangelikas reformatas.
Skaityti daugiau »

Siūlyk kandidatą!