Pasišventę savanoriškai tarnystei Tėvynės labui

Lietuvos šaulių sąjunga – tai savanoriška pilietinės savigynos visuomeninė organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą policijai bei civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijoms. Sąjunga yra sukarinta organizacija, integruota į Lietuvos gynybinę sistemą. Tapdamas šauliu privalai įsipareigoti laikytis 11 įsakymų, kurie skamba taip:

Gink Lietuvos nepriklausomybę ir lietuvišką žemę.

Švieskis ir šviesk.

Stiprink valią ir kūną.

Būk drausmingas ir mandagus.

Gerbk ginklą.

Būk tiesus ir teisingas.

Tesėk žodį.

Būk budrus.

Saugok valstybės turtą.

Brangink šaulio vardą ir lietuvio garbę.

Mokykis apsiginti. 

Šiandien 94-tąsias įkūrimo metines mininti Šaulių sąjunga tęsia tarpukario Lietuvoje įkurtos organizacijos veiklą. Savu laiku Šaulių sąjungą kūrė, vystė ir formavo žymūs Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjai: aktyvus visuomenės veikėjas Vladas Putvinskis-Putvis (sąjungos ideologas ir įkūrėjas), žurnalistas ir keliautojas Matas Šalčius (sąjungos sumanytojas ir įkūrėjas), dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, rašytojai Balys Sruoga, kun. Juozas Tumas-Vaižgantas, Antanas Vienuolis-Žukauskas, poetas Faustas Kirša, gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas, politikai Rapolas Skipitis, Mykolas Sleževičius, Stasys Šilingas ir daugelis kitų.

Šaulių sąjungos veiklos kertiniai akmenys – tai karyba, sportas ir kultūrinė visuomeninė veikla. Be karinio mokymo tarpukaryje šauliai plačiai vykdė tautos kultūrinimo darbą. Organizacijos ideologinį branduolį sudarė žymiausi to meto Lietuvos intelektualai, menininkai, kurie ir užsiėmė kultūrinės veiklos skatinimu tarpukario visuomenėje. Praėjus dviems dešimtims metų nuo organizacijos įkūrimo, 1939 m. Šaulių sąjunga turėjo 125 chorus, 400 vaidybos mėgėjų kuopelių, 115 sporto klubų, 4 teatrus, 105 orkestrus, 350 bibliotekų, 72 šaulių namus, nuo 1920 m. leido savo laikraštį „Trimitas“. Pirmuoju jo redaktoriumi buvo sąjungos sumanytojas M. Šalčius, kiek vėliau šį darbą perėmė J. Tumas-Vaižgantas, A. Klimas ir kt. Kuriant „Trimitą“ bendradarbiavo daugelis žymiųjų ano meto rašytojų, poetų, menininkų, valstybės vyrų, mokslininkų bei visuomenės veikėjų. Kasmet būdavo leidžiamos karinio, patriotinio turinio ir grožinės literatūros knygos.

Šaulių sąjungai Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo pavesta organizuoti garsųjį Klaipėdos sukilimą. Vėliau sąjunga buvo reorganizuota ir tapo pavaldi Lietuvos Respublikos kariuomenės vadui. Prieš Lietuvą okupuojant Tarybų Sąjungai, 1940 metais, Lietuvos šaulių sąjungoje buvo daugiau kaip 62 tūkstančiai narių. Vos tik okupavus šalį, būtent Šaulių sąjungos nariai buvo nuginkluoti pirmiausiai, sąjunga buvo likviduota, o patys šauliai pateko į politinių kalinių ir tremtinių sąrašus (1941 m. trėmimų metu buvo įkalinta ir ištremta daugiau nei 80 proc. Šaulių sąjungos padalinių, štabų, tarybų narių). Šauliai aktyviai dalyvavo ir 1941 m. birželio 23 d. sukilime, 1941-1953 m. pasipriešinimo kovose prieš vokiečių ir sovietų okupantus.

Prasidėjus Lietuvos atgimimui, 1989 m. Kaune vykusiame „Tremtinio“ klubo ir Demokratų partijos mitinge buvo oficialiai paskelbtas Šaulių sąjungos atkūrimas. 1989 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Šaulių sąjungos atkūrimo iniciatyvinės grupės nariai davė pirmą priesaiką Kelmėje, prie sąjungos įkūrėjo ir ideologo Vlado Putvinskio kapo. Ši diena laikoma Lietuvos Šaulių sąjungos atkūrimo Lietuvoje data. 1990 m. įvyko Atkuriamoji konferencija, vėl buvo pradėtas leisti šaulių laikraštis „Trimitas“, jau tapęs mėnesiniu organizacijos žurnalu. Ėmė iš naujo atsikūrinėti šaulių orkestrai, ansambliai, kapelos. Lietuvai lemtingais 1991 metais šauliai jau buvo organizuota struktūra ir aktyviai dalyvavo saugant Parlamentą ir kitus valstybės objektus. Gindami juos žuvo trys narsūs šauliai – I. Šimulionis, D. Gerbutavičius ir G. Žagunis. Šauliai vėliau talkino ir išvedant okupantų kariuomenę, jie aktyviai dalyvavo tvarkant partizanų kapus, statant paminklus, perkeliant palaikus.

Lietuvos Respublikos gynybos sistema ir šiandien neįsivaizduojama be Lietuvos šaulių sąjungos indėlio. Savanorystės pagrindu valstybei tarnaujantys šauliai padeda šalies gyventojams, policijai, civilinės saugos ir gelbėjimo institucijoms, dirba švietėjišką darbą ir kitais būdais padeda palaikyti tvarką ir žmonių gerovę.

Profesinės šventės proga šiandien sveikiname projekto „Yra šalis“ pareigūnų kategorijoje pristatomą šaulių atstovą Donatą Jaunių. Jis – Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos apskrities jūros šaulių 3-osios rinktinės Šilutės 8-osios kuopos vadas. Savanoriškai sukarintai pilietinės savigynos asociacijai – jauniesiems šauliams – vadovaujantis vyras ugdo jaunuolių pilietiškumą sutelkdamas juos bendram darbui visuomenės labui. Jo ugdytojo ir auklėtojo autoritetą pripažįsta net probleminiai jaunuoliai, kurių požiūris ir vertybės, įsitraukus į šaulių kuopos veiklą, neretai pakinta į pozityvesnę pusę, o dalis buvusių jaunųjų šaulių suaugę patys pasirenka kariškių profesiją. Donato Jauniaus pristatymą Pareigūnų kategorijoje skaityti ir už šį jaunųjų šaulių vadą balsuoti galite paspaudę čia.

Keletas akimirkų iš Donato Jauniaus vadovaujamų jaunųjų šaulių gyvenimo: