Naujienos

Pranas Hiksa - didžiausias Lietuvos pramuštgalvis

18/06/2014
HicksaPran50559367882002

Po mūsų publikacijos apie tarpukario automobilizmą sulaukėme didelio lankytojų susidomėjimo Pranu Hiksa. Vieno iš drąsiausių tarpukario Lietuvos vyrų pavardė mažai kam girdėta. Tad šiandien – šiek tiek plačiau apie šią nepaprastą asmenybę.

Pranas Hiksa gimė 1897 m. gegužės 23 d. Verkių dvare prie Vilniaus. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, Liepojos komercinėje mokykloje, 1915 m. Maskvoje baigė „inžinieriaus Sekanovo šoferių mokyklą“. Per I pasaulinį karą mobilizuotas į carinę armiją tarnavo prie Rygos dislokuotame 23-ame aviacijos būryje. Paskraidęs tuometiniais carinės kariuomenės lėktuvais pamilo aviaciją visam gyvenimui.

Vienas iš pirmųjų lėktuvų, kuriuo mokėsi skristi P. Hiksa, buvo štai toks „Farman IV“


1916-ųjų pabaigoje jaunasis pilotas buvo pasiųstas mokslams į Sankt Peterburgo aviacijos mokyklą. Profesionalių pilotų Rusijai labai trūko, todėl buvo sutarta su Anglija dėl 100 lakūnų parengimo šioje šalyje. P. Hiksa buvo atrinktas į šią grupę ir 1917 m. vasario-rugsėjo mėn. mokėsi Anglijoje. Ten pilotai praėjo tikrą karo lakūnų paruošimo kursą „Royal Flying Corps“ mokykloje: skraidė „Moris Farman“, „Martinside“, „Sopwith“, „Bristol Faitere“, Bristol Pau“ lėktuvais, mokėsi aukštojo pilotažo figūrų, kovos ore ir bombardavimo subtilybių. Tuo metu Rusijoje įvyko revoliucija ir P. Hiksa iš Londono grįžo į Lietuvą. Besikuriančioje Lietuvos karo aviacijoje tuo metu buvo tik 4 samdyti lakūnai, visi – vokiečiai. 1919 m. gegužę mobilizuotas į kariuomenę P. Hiksa tapo pirmuoju lietuviu karo lakūnu, skraidė ties Panevėžiu, Zarasais, Utena, Suvalkais.

Lietuvos karo aviacijos lėktuvas L.V.G. C VI - tokiu lėktuvu kovose už Nepriklausomybę dalyvavo ir P. Hiksa


Dar vienas to meto lietuviškos aviacijos ginklas – „Halberstadt“


Vos pradėjęs tarnybą P. Hiksa ėmėsi mokyti naujokus lietuvius pilotus, nuo 1919 m. lapkričio mėn. buvo paaukštintas į vyr. leitenantus ir tapo aviacijos mokomojo būrio viršininku, 1920 m. balandyje – oro eskadrilės vadu, 1920 m. birželyje gavo kapitono laipsnį. Jo mokiniai vėliau tapo Lietuvos karo aviacijos elitu – Antanas Gustaitis, Jurgis Dobkevičius, Jonas Mikėnas, Jonas Liorentas ir daugelis kitų. P. Hiksa mokė juos visų aviacijos gudrybių, kartu su mokiniais iš trofėjinių detalių surinkinėjo lėktuvus ir pats juos išbandydavo. Kaip pats pilotas prisimena, su tais pačių surinktais orlaiviais patyrė daugiau kaip 20 katastrofų, bet sugebėjo išlikti gyvas ir sveikas (nors parašiutų lakūnai tais laikais dar nenaudojo).

Karo lakūnas Pranas Hiksa, 1920 m.

1922 m. rugsėjyje P. Hiksa pasitraukė iš karo aviacijos ir išvyko studijuoti į Prahą, kur 1928 m. gavo inžinieriaus diplomą. Tuo pat metu jis buvo bendrovės „Maistas“ atstovu Čekijai, Prancūzijai, Vokietijai ir Austrijai. Grįžęs į Lietuvą dirbo „Metalo“ gamyklos Kaune vyr. inžinieriumi.

Savo pomėgio greičiui ir rizikai jis neprarado ir toliau – 1928–1940 m. buvo Lietuvos aeroklubo viceprezidentu, Lietuvos autoklubo nariu. 1931-siais įvyko pirmosios lenktynės „Aplink Lietuvą“. Prezidentas A. Smetona įsteigė nugalėtojui gražią pereinamąją taurę ir paskelbė, kad tris kartus iš eilės lenktynes laimėjusiam sportininkui taurė atiteks visiems laikams. Pirmųjų lenktynių distancija buvo 1020 km, dalyvavo 12 motociklininkų ir 14 autolenktynininkų (dainininkas Kipras Petrauskas, baleto šokėjas Jonas Vasiliauskas, Klaipėdos gimnazijos direktorius Trukanas ir kiti to meto įžymybės). Ir 1931-siais, ir 1932-siais lenktynes laimėjo Pranas Hiksa, važiavęs „Dodge“ automobiliu. Dėl įvairių priežasčių trečiosios lenktynės įvyko tik 1937-siais. Vėl lyderiavęs P. Hiksa ties Utena, nenorėdamas suvažinėti į kelią išbėgusio vaiko, staiga pasuko vairą ir apvirto. Lenktynes laimėjo M. Slavinskas.

P. Hiksa mėgo ir motociklų sportą


1934 ir 1935 m. Pranas Hiksa kartu su žmona Irena dalyvavo tarptautiniame Monte Carlo ralyje ir sėkmingai pasiekė finišą, vairuodamas amerikietišką „Hudson Essex-Terraplane“.

Pranas ir Irena Hiksai Monte Carlo ralio finiše, 1934 m. (rallyemontecarlo1934.unblog.fr nuotr.)


Ralio akimirka. „Essex-Terraplane“ nuslydęs į griovį... (rallyemontecarlo1934.unblog.fr nuotr.)


Lenktynininkams teko įveikti ir kalnų perėjas su akmenų lavinomis (rallyemontecarlo1934.unblog.fr nuotr.)


Po karo Hiksai gyveno Kaune. 1961-siais Pranas išėjo į pensiją. Jo svajonė – susikonstruoti savo rankomis automobilį, kuris galėtų ir skraidyti – liko neįgyvendinta. 1966-siais jis mirė, palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Jo artimųjų pastangomis šiais metais pasaulį išvydo Prano Hiksos prisiminimų knyga „Gyvenimas kaip skrydis". Taip pat jo paties prisiminimų apie įspūdingai nugyventą gyvenimą, lietuviškos karo aviacijos gimimą galite rasti svetainėje plienosparnai.lt.

comments powered by Disqus

Lietuvą atkūrę vyrai (20). Jonas Basanavičius

JonasBasanaviciusLG1511 Gydytojas, pagrindinis Lietuvos valstybingumo ideologas ir iniciatorius, tautos patriarchas.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (19). Jonas Vileišis

640px JonasVileiis Teisininkas, leidėjas, ilgametis Laikinosios sostinės burmistras.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (18). Jokūbas Šernas

JokubasSernas Teisininkas, žurnalistas, evangelikas reformatas.
Skaityti daugiau »

Siūlyk kandidatą!