Projekte pristatomi mokslininkai pretenduoja tapti akademikais

Lietuvos mokslų akademija – tai biudžetinė įstaiga, jungianti žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius mokslininkus. Ji yra nepriklausoma Seimo, Vyriausybės ir jai pavaldžių institucijų ekspertė ir patarėja mokslo bei studijų, kultūros, socialinės raidos, ūkio, gamtosaugos, sveikatos apsaugos, technologijų bei kitais klausimais.

Akademijos įkūrimo mūsų šalyje programą dar XVIII a. pabaigoje parengė žymus LDK astronomas ir matematikas prof. M. Počobutas, tačiau jo sumanymai taip ir nebuvo įgyvendinti. Mokslų akademijos, kaip aukščiausios Lietuvos mokslo ir kultūros įstaigos, steigimo idėja vėliau pakartotinai pasirodė tautinio atgimimo metu. Ją puoselėjo Lietuvos mokslų draugijos kūrėjai J. Basanavičius, J. Šliūpas ir kiti. Žymiausieji nepriklausomos Lietuvos inteligentijos atstovai Mokslų akademiją suprato kaip autonomišką mokslinių tyrimų bei mokslo organizacinį centrą, kaip valstybės prestižo simbolį. Dėl objektyvių priežasčių šių projektų įgyvendinimas buvo pradėtas tik 1938 m., įsteigus Lituanistikos institutą, o oficialiai
Mokslų akademija buvo įkurta tik 1941 m. sausio 16 dieną. Nuo šios akimirkos, draugėn telkdama iškilius mokslininkus, LMA siekia inicijuoti veiklas, kurios stiprintų Lietuvos gerovę, prisidėtų prie mokslo, socialinės, kultūrinės ir ekonominės mūsų krašto plėtros.

Rytoj, rugsėjo 30-ąją, LMA tikrieji nariai (akademikai) rinksis į visuotinį susirinkimą, kurio metu nuspręs, kurie kolegos mokslinininkai papildys jų gretas ir patys taps naujaisiais akademijos nariais. Po keturis naujus narius planuoja priimti LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų, Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų ir Technikos mokslų skyriai, po tris – Biologijos, medicinos ir geomokslų, taip pat Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriai. Pagal LMA statutą Mokslų akademija gali turėti iki 120 tikrųjų narių. Paskutinį kartą jų rinkimai vyko LMA visuotiniame narių susirinkime 2012 m. rudenį.

„Būti išrinktam Mokslų akademijos nariu – ne tik didelis pripažinimas, bet ir atsakomybė. Ne veltui kiekvieno kandidato klausiama, kaip stengsitės, kad mokslo vaisiai padėtų kasdienybėje? Ko imsitės? Kokie nauji Lietuvos mokslininkų pasiekimai gali virsti gamybos proveržiais? Kokia Lietuva galėtų būti po 20 ar 50 metų?“, – teigia LMA Organizacinio skyriaus vadovas dr. Andrius Bernotas.

Tarp realių pretendentų jau rytoj tapti naujaisiais akademikais įregistruotos net 7 mūsų projekte pristatomos asmenybės:

1. Doc. dr. Daumantas Matulis

Lietuvos biochemikas, biofizikas, docentas, fizinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo skyriaus vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas.

Pagrindinės D. Matulio mokslinės veiklos sritys: natūralių bei sintetinių cheminių junginių sąveikos su žmogaus organizmo baltymais energetikos tyrimai; junginių, specifiškai slopinančių žmogaus karboanhidrazes, paieška biotechnologiniais metodais; priešvėžinių junginių kūrimas struktūrinės biotermodinamikos metodais. Kompiuteriniais metodais kuriami karboanhidrazių, šaperonų ir kitų baltymų slopikliai, kurie potencialiai gali būti panaudojami kaip priešvėžiniai vaistai.

Skaityti plačiau…

2. Prof. habil. dr. Arūnas Krotkus

Puslaidininkių fizikos instituto Optinės elektronikos laboratorijos vedėjas, Vilniaus universiteto Kvantinės elektronikos katedros darbuotojas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras.

Daugiau kaip 25 išradimų autorius. Sukūrė naują medžiagą – galio bismidą arsenidą – ir „privertė“ ją generuoti  terahercų dažnio elektromagnetines bangas. Tokia spinduliuotė visai nepavojinga žmogui, tačiau yra labai skvarbi – lengvai įveikia kelis drabužių sluoksnius bei kitas kliūtis, leisdama pastebėti paslėptus nemetalinius daiktus ar sprogmenis, kurių kitais detekcijos metodais neįmanoma aptikti. 

Skaityti plačiau…

3. Prof. habil. dr. Gediminas Juzeliūnas

Lietuvos fizikas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas. 

Lietuvos fizikas, išplėtojęs poliaritonų metodą spinduliuotės kvantavimui nusakyti ir pritaikęs šį metodą lėtajai šviesai tirti šaltųjų atomų dujose. Tokie profesoriaus darbai sukėlė didelį mokslo bendruomenės susidomėjimą dėl galimo jų pritaikymo kvantinės informacijos saugojimui.

Skaityti plačiau…

4. Prof. habil. dr. Artūras Dubickas

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros vyriausiasis mokslo darbuotojas. 

Šalies matematikas, kolegų beveik sutartinai vadinamas kylančia matematikos mokslo žvaigžde. Tobulindamas kitų pasaulio matematikų sukurtas teoremas, profesorius pasiekė puikių rezultatų, dėl kurių yra gerai žinomas visame pasaulyje. Pagrindinės prof. habil. dr. A. Dubicko mokslinių interesų sritys: skaičių teorija, algebriniai skaičiai, Diofanto aproksimacijos ir pasiskirstymas moduliu. Šiomis temomis mokslininkas jau yra paskelbęs per 150 mokslo darbų.

Skaityti plačiau…

5. Prof. dr. Vilmantė Borutaitė

Lietuvos biochemikė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto direktoriaus pavaduotoja, Biochemijos laboratorijos vedėja, LSMU Medicinos akademijos Medicinos fakulteto Biochemijos katedros profesorė.

Garsi mitochondrijų – ląstelės energiją generuojančių organelių – tyrimų specialistė. Mokslininkė tyrinėja nuo mitochondrijų veiklos priklausančio ląstelių senėjimo bei žūties priežastis  žmogui gyvybiškai svarbiuose širdies ir smegenų audiniuose, aiškinasi galimus mitochondrijų funkcijų valdymo būdus. Profesorė net keletą metų mokslinį darbą dirbo viename geriausių pasaulio universitetų.

Skaityti plačiau… 

6. Prof. habil. dr. Sigitas Podėnas

Lietuvos zoologas, entomologas, profesorius, habilituotas gamtos mokslų daktaras, Gamtos tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas, Ekologijos instituto vadovas, Entomologijos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas.  

Tarptautiniu mastu pripažintas šių dienų Lietuvos zoologas savo mokslinę karjerą paskyrė vabzdžių pasaulio tyrinėjimams. Mokslininkas ne tik atlieka išsamius šių dienų faunos tyrinėjimus, yra atradęs nemažai naujų vabzdžių rūšių, kurių mokslas iki tol nežinojo, bet ir aktyviai domisi vabzdžių ir gyvybės plačiąja prasme evoliucine praeitimi, tyrinėdamas vabzdžių inkliuzus gintare iš viso pasaulio.

Skaityti plačiau…

7. Prof. habil. dr. Kęstutis Strupas

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generalinis direktorius, Pilvo chirurgijos centro direktorius, gydytojas chirurgas, habilituotas medicinos mokslų daktaras.

2008 m. jo vadovaujami chirurgai pirmą kartą Lietuvoje atliko kasos ir inkstų transplantacijas, o nuo 2011 m. pradėjo sunkiai sergančius onkologinius pacientus gydyti naujuoju būdu – taip vadinamu HIPEC – hipertermine peritonite chemoterpapija. Anksčiau tokie pacientai buvo pasmerkti, nes įprasti gydymo būdai buvo neefektyvūs. 2011 m. pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse su kolegomis atliko kepenų retransplantaciją – pakartotiną kepenų transplantaciją. Nuo 2013 m. prof. K. Strupas eina VUL Santariškių klinikų generalinio direktoriaus pareigas.

Skaityti plačiau…

Sveikiname pretendentus su šiuo didžiu jų mokslinės veiklos įvertinimu! Kas iš jų taps akademikais, sužinosime jau rytoj.