Senosios Žemaitijos kultūros metraštininkas

Pristatome XX a. antros pusės lietuvių rašytoją, realistą, moderniosios prozos atstovą, vadovėlinio „Gyvenimo po klevu“ autorių Romualdą Granauską. Kviečiame balsuoti!

Pagal kūrinių tematiką R Granauskas būtų tradiciškiausias lietuvių kaimiškosios prozos kūrėjas, vaizduojantis žemdirbio pasaulį ir jo saulėlydį. Rašytojas sukūrė paminklą nykstančiam senajam kaimui, atskleidė agrarinės kultūros esmę, užčiuopė giliausias jos šaknis. Nacionalinės premijos laureatas R. Granauskas yra sukūręs ir kino scenarijų. Tai nepamirštami „Sodybų tuštėjimo metas“ (1976 m.).„Vasara baigiasi rudenį“ (1981 m.), „Neapykantos pamokos“ (1983 m.).

Drauge su XXI amžiumi prasidėjo neįtikėtinai intensyvus autoriaus kūrybinis proveržis: „Raudonas ant balto“ (2000), „Duburys“ (2003), „Šunys danguje“ ir „Kenotafas“ (2005), „Rūkas virš slėnių“ (2007), „Trys vienatvės“ (2011), „Kai reikės nebebūti: mano draugo gyvenimas ir mirtis“ (2012), naujausia (2013 m.) novelių apysaka „Šventųjų gyvenimai“.

Plačiau paskaityti apie Romualdą Granauską ir už jį balsuoti bei komentuoti galite rašytoją pristatančioje Menininkų kategorijos sklityje (spausti čia).

(P. Malūko nuotr.)