Balandžio 11 d., šeštadienį, 15.30 val. M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje Druskininkuose projekto „Yra šalis…“ DEŠIMT+ Visuomenės veikėjų kategorijoje pristatomas Lietuvos keliautojas ir alpinistas Algimantas Jucevičius dalinsis kopimo į M. K. Čiurlionio vardu pavadintą viršukalnę pietvakarių Pamyro kalnuose (Tadžikija) prisiminimais.
Renginio metu bus rodomos keliautojo darytos fotografijos, dalijamasi kelionių istorijomis, taip pat bus prisiminti ir M. K. Čiurlionio tapybos kūriniai, piešiniai ir fotografijos, kuriose įamžinti kalnų motyvai. O kalnai šį genialųjį menininką itin žavėjo: „Žiūrėk, tarp sniegynų kalnų karūnų, kalnų, šaunančių į viršų, bemaž siekiančių dangų, stovi žmogus. Prie jo kojų debesys pridengė visą žemę: ten, apačioje, vyksta žemiški dalykai: maišatis, triukšmas, nerimas, bet debesys viską pridengė. Tyla. Aplink baltos nuostabios karūnos, nuostabiai didingos, nuostabiai gražios, iš opalų ir perlų, iš topazų ir malachitų, iš kristalų ir deimantų. Nuostabiai stebuklingos, didžiulės karūnos, o tarp jų stovi žmogus ir žiūri plačiai atvertomis akimis, žiūri ir laukia. Pažadėjo ji, kad, saulei tekant, užsiplieskus karūnoms, spalvų chaoso ir spindulių šokio valandą uždainuos Saulei himną...“, – savo laiku yra rašęs M. K. Čiurlionis.
Alpinistas A. Jucevičius M. K. Čiurlionio memorialiniam muziejui padovanojo spalvotą nuotrauką „M. K. Čiurlionio viršūnė Pamyro kalnuose“, kuri 2015 m. pradžioje buvo eksponuota Jungtinėje istorinių nuotraukų ir Druskininkų fotografų klubo parodoje „Laiškai M. K. Čiurlioniui“. Renginio dalyviai išgirs pasakojimą, kaip kilo mintis nufotografuoti šią viršūnę, kokiomis aplinkybėmis ši svajonė buvo įgyvendinta.
M. K. Čiurlionio viršukalnė Pamyro kalnuose (A. Jucevičiaus asm. archyvo foto)
Į minėtą Pamyro viršukalnę pirmąsyk įkopta 1964 m. liepos 28 dieną. Tąsyk ekspedicijos dalyviams dar vykstant Pamyro traktu, joje dalyvavęs muzikas Aleksandras Jurgelionis pasiūlė: „Būtų gerai, kad pavyktų įkopti į kokią bevardę viršukalnę ir ją pavadinti Čiurlionio vardu, o jei pavyktų į dar vieną, tai galėtume ją pavadinti Donelaičiu“.
Taip jau atsitiko, kad ekspedicijos dalyvių pirma įkopta viršūnė ir buvo bevardė, bet jos aukštis siekė tik 5784 m. Kadangi tai buvo nepakankamas aukštis jog tokiai viršukalnei būtų suteiktas pačios Lietuvos vardas, alpinistai neabejodami ją pavadino Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardu. Tą pačią dieną jie tęsė žygį ketera į gretimą 5837 m aukščio viršūnę, kuri iki tol taip pat buvo bevardė, tad ją ekspedicijos dalyviai pavadino Kristijono Donelaičio vardu. Dar po poros savaičių kopinėjimų vyrai pagaliau užkopė į 6080 m aukščio bevardę Pamyro viršukalnę ir pavadino ją Lietuva.
* A. Jucevičiaus asmeninio archyvo nuotraukos.