Trys projekte pristatomi mokslininkai tapo akademikais

Rugsėjo 29 d. esame rašę apie neeilinį Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių susirinkimą, kurio metu turėjo paaiškėti keliolika naujųjų mūsų šalies akademikų (skaityti: Projekte pristatomi mokslininkai pretenduoja tapti akademikais). Šiandien išplatintame LMA pranešime skelbiama, kad susirinkimo metu buvo išrinkta 15 tikrųjų LMA narių ir 2 LMA užsienio nariai. Tarp naujai išrinktų akademikų – net 3 projekte „Yra šalis“ pristatomos asmenybės.  Nuo šiol jos kartu su esamais LMA nariais inicijuos veiklas, kurios stiprins Lietuvos gerovę, prisidės prie mokslo, socialinės, kultūrinės ir ekonominės mūsų krašto plėtros.

Naujaisiais LMA tikraisiais nariais tapo:

Prof. habil. dr. Arūnas Krotkus Puslaidininkių fizikos instituto Optinės elektronikos laboratorijos vedėjas, Vilniaus universiteto Kvantinės elektronikos katedros darbuotojas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras. Daugiau kaip 25 išradimų autorius. Sukūrė naują medžiagą – galio bismidą arsenidą – ir „privertė“ ją generuoti  terahercų dažnio elektromagnetines bangas. Tokia spinduliuotė visai nepavojinga žmogui, tačiau yra labai skvarbi – lengvai įveikia kelis drabužių sluoksnius bei kitas kliūtis, leisdama pastebėti paslėptus nemetalinius daiktus ar sprogmenis, kurių kitais detekcijos metodais neįmanoma aptikti. Skaityti plačiau…  

Prof. dr. Vilmantė Borutaitė Lietuvos biochemikė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto direktoriaus pavaduotoja, Biochemijos laboratorijos vedėja, LSMU Medicinos akademijos Medicinos fakulteto Biochemijos katedros profesorė. Garsi mitochondrijų – ląstelės energiją generuojančių organelių – tyrimų specialistė. Mokslininkė tyrinėja nuo mitochondrijų veiklos priklausančio ląstelių senėjimo bei žūties priežastis  žmogui gyvybiškai svarbiuose širdies ir smegenų audiniuose, aiškinasi galimus mitochondrijų funkcijų valdymo būdus. Profesorė net keletą metų mokslinį darbą dirbo viename geriausių pasaulio universitetų. Skaityti plačiau… 

Prof. habil. dr. Kęstutis Strupas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generalinis direktorius, Pilvo chirurgijos centro direktorius, gydytojas chirurgas, habilituotas medicinos mokslų daktaras. 2008 m. jo vadovaujami chirurgai pirmą kartą Lietuvoje atliko kasos ir inkstų transplantacijas, o nuo 2011 m. pradėjo sunkiai sergančius onkologinius pacientus gydyti naujuoju būdu – taip vadinamu HIPEC – hipertermine peritonite chemoterpapija. Anksčiau tokie pacientai buvo pasmerkti, nes įprasti gydymo būdai buvo neefektyvūs. 2011 m. pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse su kolegomis atliko kepenų retransplantaciją – pakartotiną kepenų transplantaciją. Nuo 2013 m. prof. K. Strupas eina VUL Santariškių klinikų generalinio direktoriaus pareigas. Skaityti plačiau...

Taip pat mokslininkai:  Zigmuntas Kiaupa (istorija), Grasilda Blažienė (kalbotyra), Ričardas Makuška (chemija), Rimantas Ramanauskas (chemija), Remigijus Leipus (matematika), Rimantas Jankauskas (medicina), Pranas Viškelis (chemijos inžinerija), Darius Danusevičius (miškotyra), Antanas Sederevičius (veterinarija), Algirdas Kaliatka (energetika), Genadijus Kulvietis (mechanika), Audrius Sigitas Maruška (medžiagų inžinerija).

LMA užsienio nariais išrinkti:

Frydrichas Gėcė (Friedrich Gőtze), matematika, Vokietija.

Filipas Patsalis (Philippos C. Patsalis), biologija, Kipras.

Lietuvos mokslų akademija – tai biudžetinė įstaiga, jungianti žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius mokslininkus. Ji yra nepriklausoma Seimo, Vyriausybės ir jai pavaldžių institucijų ekspertė ir patarėja mokslo bei studijų, kultūros, socialinės raidos, ūkio, gamtosaugos, sveikatos apsaugos, technologijų bei kitais klausimais.