Kunigas, vienuolis salezietis (SDB), nepailstantis katalikų misionierius Afrikoje.
Gimė 1939 m. Klaipėdoje. Karo pabaigoje tėvas žuvo, o mama su šeima pasitraukė į Vokietiją. Lankė Vasario 16-osios gimnaziją, vėliau įstojo į saleziečių gimnaziją Italijoje. 1968 m. gavo kunigo šventimus. Dirbo misijose Brazilijoje, o nuo 1978 m. užsiima misionieriška veikla Ruandoje: įkūrė amatų mokyklas neturtingiems vaikams, teikė medicininę pagalbą. 1994 m. Ruandoje kilus genčių karui dauguma jo auklėtinių buvo išžudyti, o pats kunigas – persekiojamas ir nuo mirties išgelbėtas JT karių. Vos po poros mėnesių H. Šulcas grįžo atgal į Ruandą, surinko našlaičius vaikus, atstatė Jaunimo sodybą, atkūrė amatų mokyklas, o 2002 m. – įkūrė ir gimnaziją, kurią lanko 400 vaikų.
Misionierius nepamiršta ir savo tėvynės, dažnai čia lankosi. Atgavęs tėviškės žemę Kėkštuose (Kretingos raj.), įsteigė ten Jaunimo sodybą vietiniams ir Kalotės sąvartyno vaikams. Į vasaros stovyklas Kėkštuose susirenka daug jaunimo iš užsienio, kunigas atsiveža ir savo globotinių iš Ruandos.
Laisvai kalba devyniomis kalbomis: vokiečių, lietuvių, italų, anglų, portugalų, prancūzų, lotynų, graikų ir bantu grupės kinyarwanda kalba.
Įvertinimai
2006 m. suteikta projekto „Lietuvos garbė“ nominacija „Metų pašaukimas“.
2007 m. Kretingos rajono žmonių išrinktas Metų žmogumi.
2008 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.
Apie misionieriaus veiklą 2008 m. Danielius Mironas sukūrė dokumentinį filmą „Dievas į Ruandą grįžta naktį“.
2010 m. suteiktas Vokietijos garbės piliečio vardas.
2011 m. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ – „Už veiklą ginant žmogaus teises ir vertybes“.