Lietuvos biochemikė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto direktoriaus pavaduotoja, Biochemijos laboratorijos vedėja, LSMU Medicinos akademijos Medicinos fakulteto Biochemijos katedros profesorė, LMA tikroji narė.
Lietuvos chemikas, biotechnologas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, UAB „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas.
Lietuvos fitopatologas, agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, LMA tikrasis narys, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius.
Lietuvos agronomas, augalų fiziologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vedėjas, vyriausiasis mokslo darbuotojas, Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius, LMA tikrasis narys.
Lietuvių kilmės pasaulinio garso antropologė, gamtosaugininkė, primatologė, žymiausia orangutangų tyrinėtoja pasaulyje, fizinės antropologijos mokslų daktarė, biologijos mokslų daktarė, profesorė, Tarptautinio orangutangų globos fondo įkūrėja ir prezidentė.
Istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras.
Lietuvos biochemikas, profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.
(1927 m. rugsėjo 14 d. – 2014 m. rugsėjo 6 d.)
Lietuvos zoologas, gamtininkas, profesorius, biologijos mokslų daktaras, ilgametis televizijos ir radijo laidų apie gamtą kūrėjas ir vedėjas.
Lietuvos fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas, Lietuvos edukologijos universiteto Baltų proistorės katedros profesorius.
Lietuvos genetikas, profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, LMA tikrasis narys, VU Medicinos fakulteto Žmogaus genomo tyrimų centro vadovas, profesorius ir vyriausiasis mokslo darbuotojas.
Lietuvos biochemikas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto Chemijos ir bioinžinerijos katedros vedėjas, vyriausiasis mokslo darbuotojas.
Lietuvos archeologas, Vilniaus universiteto Archeologijos katedros profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Svarbiausi archeologiniai tyrinėjimai: Kudirkos Naumiesčio piliakalnis (1984–1985 m.); Senųjų Trakų piliavietė (1994–1996 m.), kurioje buvo surasta ir tyrinėta iki tol nežinoma Kęstučio pilis, buvusi Vytauto gimtinė, Baltadvario piliavietė Molėtų rajone (2000–2003 m.), kurioje buvo bastioninė pilis, siejama su Giedraičių gimine, Napoleono karių masinė kapavietė Vilniuje, I-ojo pasaulinio karo vokiečių masinė kapavietė Panevėžyje, Nuo 2003 m. – Dubingių piliavietė Molėtų r., kurioje ištirta buvusios Radvilų bažnyčios ir jų buvusių rūmų vieta bei surastos ir atpažintos Radvilų giminės kapavietės.
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius, Diferencialinių lygčių ir skaičiavimo matematikos katedros vedėjas, LMA tikrasis narys.
Lietuvos miškininkas, miško genetikas, profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto Miško genetikos ir selekcijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas.
Lietuvos selekcininkas, agronomas, agrarinių mokslų daktaras, docentas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto direktorius.
Lietuvos astronomas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, LMA narys emeritas, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas.
Lietuvos biochemikė, profesorė, gamtos mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir molekulinės biologijos katedros vedėja, vyriausioji mokslo darbuotoja.
Lietuvos astrofizikas, gamtos mokslų daktaras, Fizinių ir technologijos mokslų centro Puslaidininkių fizikos instituto Fundamentinių tyrimų skyriaus vadovas, Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijos vedėjas.
Lietuvos fizikas, Vilniaus universiteto rektorius (nuo 2015 m.), VU Taikomųjų mokslų instituto profesorius, Lietuvos mokslo premijos laureatas, LMA tikrasis narys.
Lietuvių istorikas, publicistas, kultūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, VDU Istorijos katedros profesorius. Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos instituto direktorius.
Lietuvoje žinomas viešasis intelektualas, daugelio knygų Lietuvos istorijos tema autorius. Mokslinių interesų kryptys: Lietuvos XIX a. kultūros istorija, Lietuvos istoriografija, lietuvių išeivijos istorija.
Lietuvos filologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. Buvęs Lietuvių kalbos komisijos (LKK) narys, ekspertas.
Žymus sinchroninės ir diachroninės lietuvių kalbos sintaksės autoritetas, daugelio jau klasikiniais tapusių darbų, tame tarpe ir akademinės lietuvių kalbos gramatikos, autorius.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Fizikos, matematikos ir biofizikos katedros profesorius, Neuromokslų instituto, neurofiziologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas.
Vienas ar kartu su bendraautoriais mokslo žurnaluose ir knygose publikavo 30 mokslinių straipsnių biofizikos srityje, dalyvauja tarptautinėse konferencijose, Oslo universiteto Fiziologijos institute (Norvegija) ir Emory universiteto Fiziologijos katedroje (JAV) atliekamuose moksliniuose tyrimuose.
Lietuvos fizikas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras, LMA tikrasis narys.
200 suvirš mokslo darbų autorius prof. Jūras Banys – autoritetingas šalies fizikas, daug nusipelnęs ne tik fizikos mokslų plėtojimui mūsų šalyje, bet ir visai aukštojo mokslo sistemai.
Lietuvos istorikas, VU Istorijos fakulteto prodekanas, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas, profesorius.
Mokslinių tyrimų kryptys: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, reformacija, istoriografija, istorijos teorija ir didaktika. Knygų „Istoriografija ir atvira visuomenė“ „Tarp istorijos ir būtovės: studijos prof. E. Gudavičiaus 70-čiui“, „Vilniaus universitetas 1579–1999“ autorius bei sudarytojas, sukūręs istorijos dėstymo vidurinėse mokyklose koncepciją, pagrindė ir reorganizavo istorijos studijų sistemos reformą. Lietuvos televizijos laidų „Būtovės slėpiniai“ vienas iš kūrėjų.
Vilniaus universiteto Kvantinės elektronikos katedros vyresnysis mokslinis darbuotojas.
Kartu su kolegomis sukūrė pirmuosius tolygiai derinamo bangos ilgio pikosekundinius bei femtosekundinius lazerius. Nuo 1995 m. R. Danielius yra mokslinės-gamybinės firmos „Šviesos konversija“ mokslinis vadovas. Ši bendrovė 2007 m. sukūrė diodinio kaupinimo femtosekundinius impulsus generuojantį lazerį PHAROS, kuris puikiai tinkamas naudoti ne tik mokslinėse laboratorijose, bet ir pramonėje. Šis prietaisas mikroelektronikoje naudojamas ploniems silicio sluoksniams pjaustyti, šviestukų gamyboje, ypač kietoms medžiagoms pjaustyti ar net oftalmogijoje, atliekant akių refrakcijos koregavimo operacijas.
Lietuvos literatūros tyrinėtoja, kritikė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, profesorė emeritė, LMA tikroji narė.
Viena unikaliausių Lietuvos mokslininkių, mąstytojų daugiausia tyrinėja poeziją, interpretuoja literatūrą egzistencinių problemų aspektu. Nagrinėja moterų rašytojų kūrybą. Parašė lietuvių literatūros vadovėlių mokyklai (1992 m., 1994 m., su Elena Bukeliene, 1989 m., 1990 m., 1995 m.), mokomųjų knygų studentams, esė.
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros vyriausiasis mokslo darbuotojas.
Šalies matematikas, kolegų beveik sutartinai vadinamas kylančia matematikos mokslo žvaigžde. Tobulindamas kitų pasaulio matematikų sukurtas teoremas, profesorius pasiekė puikių rezultatų, dėl kurių yra gerai žinomas visame pasaulyje. Pagrindinės prof. habil. dr. A. Dubicko mokslinių interesų sritys: skaičių teorija, algebriniai skaičiai, Diofanto aproksimacijos ir pasiskirstymas moduliu. Šiomis temomis mokslininkas jau yra paskelbęs per 150 mokslo darbų.
Vilniaus universiteto Kvantinės elektronikos katedros profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas, Lazerinių tyrimų centro ultratrumpųjų šviesos impulsų optikos grupės vadovas.
Pasiūlė faziškai moduliuotų šviesos impulsų parametrinio stiprinimo metodą, kurį diegia svarbiausi itin galingi lazerių centrai (Didžiojoje Britanijoje, Japonijoje, Kinijoje, Prancūzijoje, Rusijoje ir kt.). Išplėtojo šviesos gijų, netiesinių kūginių bangų, impulsinių Beselio pluoštų saviveikos teoriją ir eksperimentinius tyrimus bei praktinį taikymą. Teoriškai ir eksperimentiškai ištyrė lokalizuotųjų šviesos darinių – netiesinių X-bangų – savaiminį susidarymą intensyvių šviesos impulsų saviveikos metu. Nagrinėja keturių bangų parametrinę šviesos sąveiką skaidriose izotropinėse terpėse, daugiagijų šviesos pluoštų sklidimą ir jų valdymą.
Lietuvos klimatologė, meteorologė, geografė, fizinių mokslų daktarė, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja.
Viena pagrindinių klimato ir jo kaitos bei Žemės atmosferos ir joje vykstančių procesų tyrėjų mūsų šalyje. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjai turėtume jaustis dėkingi ne tik už tikslias mūsų šalyje vyraujančių orų prognozes bei išsamius mokslinius darbus ilgalaikės klimato kaitos tematika, bet ir už meteorologijos mokslo populiarinimą Lietuvoje.
Filosofas, Kovo 11-osios akto signataras, visuomenės veikėjas.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, profesorius, filosofijos mokslų daktaras, dvidešimties knygų ir daugiau kaip šimto mokslinių straipsnių autorius.
(1935 m. lapkričio 1 d. † 2014 m. gegužės 23 d.)
Lietuvos matematikas, matematinės statistikos mokslinių tyrimų pradininkas šalyje.
Domėjimosi sritis: atsitiktinių procesų teorija ir jų statistika. Profesoriaus darbų rezultatai pritaikyti stipriai apkrautų masinio aptarnavimo sistemų analizei ir jų statistinių hipotezių patikrai. Pirmasis Lietuvoje susidomėjo draudos ir finansų matematinėmis problemomis. Jo rastas modelis gerai atspindi realių finansinių duomenų statistines savybes. Vienas iš Lietuvos mokslininkų sąjungos steigėjų.
Lietuvos mokslininkas geologas, mineralogas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, LMA narys emeritas.
Ištyrė Lietuvos ir Kaliningrado srities juros sistemos foraminiferus, jų filogenezę, sukūrė zoninę stratigrafijos schemą, foraminiferų zonų analizės metodiką, jų sistematiką, parengė borealinės paleozoogeografijos srities juros sistemos foraminiferinių zonų koreliaciją, nustatė jų chronostratigrafinę seką. Tyrė ir aprašė Kaliningrado srities juros, kreidos ir paleogeno sistemos gręžinius, įtraukė į šių sistemų stratigrafiją naujų lietuviškų vardų. Tyrė Baltijos jūros prekvartero geologiją, jos sandarą ir raidą. Jo vardu pavadinta viena fosilinių foraminiferų gentis (Grigelis) ir kelios rūšys.
Profesorius, Fizikos instituto vyriausiasis mokslinis darbuotojas, Molekulinių darinių fizikos laboratorijos Eksperimentinės nanofizikos skyriaus vedėjas.
Atlieka ultrasparčiųjų relaksacinių vyksmų molekulinėse kietosiose medžiagose ir polimeruose tyrimus. Domėjimosi sritis: lazerių fizika, netiesinė optika, molekulinė optika, sužadintų krūvininkų relaksacijos, transformacijos ir pernešimo reiškiniai organinėse molekulėse.
Vilniaus universiteto dėstytojas, Kompiuterijos katedros vedėjas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Lietuvos mokslų akademijos Matematikos, fzikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas.
Domėjimosi sritis: diferencialinės lygtys dalinėmis išvestinėmis ir skaitiniai sprendimo metodai, netiesinės optikos, granatų sintezės, elektrocheminių biojutiklių, kietakūnio apšvietimo, paukščių migracijos uždavinių kompiuterinis modeliavimas.
Lietuvos mokslininkas geologas, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas, visuomeninis konsultantas.
V. Juodkazio moksliniai darbai skirti teoriniams ir praktiniams hidrogeologijos klausimams – Lietuvos ir Baltijos artezinio baseino regioninių hidrogeologinių sąlygų aiškinimui ir kartografavimui. Jis vienas pirmųjų Baltijos šalyse ir buvusioje Sovietų Sąjungoje regioniniams hidrogeologiniams tyrimams pradėjo naudoti matematinio modeliavimo metodus ir kompiuterius. Savo darbuose pagrindė daugelį gamtinių geofiltracinių dėsningumų bei požeminio vandens išteklių formavimosi ir pasiskirstymo ypatybių.
Swinburno technologijos universiteto (Melburnas, Australija) profesorius, Melburno nanotechnologijos centro bendradarbis.
Jo pastangomis Australiją pasiekia lietuviškos lazerių technikos. Įdeda daug pastangų, kad jungtinės tyrimų programos būtų vykdomos kartu su Lietuvos mokslininkais, o Swinburne sukurtų technologijų komercializavimu rūpintųsi lietuviškos kompanijos. 15 patentuotų išradimų autorius.
Lietuvos geologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. VU Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros profesorius-emeritas.
Vietinių mineralinių žaliavų išteklių geologinio ekonominio vertinimo pradininkas. Atlieka Lietuvos kvartero smėlingųjų nuogulų sedimentologinius tyrimus. 1996–2004 m. buvo valstybinės mokslo programos „Lietuvos žemės gelmių raida ir jų išteklių kitimo prognozė (Litosfera)“ koordinatorius.
Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto Puslaidininkinės optoelektronikos skyriaus Liuminescencijos sektoriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, profesorius.
Dukart Lietuvos mokslo premijos laureatas domisi lazerio spinduliuotės sužadintų puslaidininkių ir jų nanodarinių nepusiausvirų kvazidalelių dinamika, organinių molekulių kristalų ir savaime susitvarkančių struktūrų spektroskopija, organinių puslaidininkių fotonika, organiniais šviesos diodais.
Lietuvos fizikas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Kietojo kūno elektronikos katedros vedėjas, LMA tikrasis narys.
Atrado tarpjuostinę krūvininkų smūginę jonizaciją amorfiniame selene, sukūrė naują metodą tirti mažo judrio krūvininkų savybėms. Smūginės jonizacijos reiškinys naudojamas kuriant itin jautrias kameras, galinčias filmuoti naktį ir po vandeniu, medicinos tyrimo prietaisus, leidžiančius matyti iki 50 mikronų (maždaug pusės žmogaus plauko storio) kraujagysles ir nustatyti, kurioje vietoje formuojasi vėžys.
Lietuvos fizikas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas.
Lietuvos fizikas, išplėtojęs poliaritonų metodą spinduliuotės kvantavimui nusakyti ir pritaikęs šį metodą lėtajai šviesai tirti šaltųjų atomų dujose. Tokie profesoriaus darbai sukėlė didelį mokslo bendruomenės susidomėjimą dėl galimo jų pritaikymo kvantinės informacijos saugojimui.
Lietuvių kilmės okeanologas, fizinių mokslų daktaras, Delavero universiteto (JAV) Jūrų ir žemės studijų koledžo profesorius emeritas, Nuotolinių tyrimų centro direktorius, LMA užsienio narys.
Pasiekimais okeanologijos mokslo srityje garsėjantis lietuvių kilmės mokslininkas. Vienuolikoje pasaulio valstybių vadovauja krantų tyrimo projektams, konsultuoja UNESCO, NASA, JAV geologų ir kitas organizacijas, užsienio valstybių vyriausybes. Sukaupta patirtimi ir žiniomis aktyviai dalijasi su gimtosios šalies mokslininkais, padeda megzti ryšius su užsienio mokslo institucijomis, organizuoja pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumus.
Lietuvos biochemikas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto DNR modifikacijos tyrimo skyriaus vedėjas, vyriausiasis mokslo darbuotojas.
DNR modifikacijos tyrimų pradininkas Lietuvoje ir vienas iš šios srities autoritetų pasaulyje. 2012 m. Lietuvos mokslo bendruomenės buvo beveik vienbalsiai išrinktas Lietuvos dešimtmečio biologijos srities mokslininku. Profesorius visą gyvenimą paskyrė tam, kad išsiaiškintų, kaip veikia mūsų ląstelėse užkoduota genetinė informacija.
Lietuvių kilmės Didžiosios Britanijos chemikas ir biofizikas, profesorius, Nobelio premijos laureatas, Kembridžo universiteto profesorius emeritas.
Iš Lietuvos kilęs chemijos srities Nobelio premijos laureatas. Mokslininkas, atvertęs naują puslapį pasaulio biomedicinos mokslų istorijoje. Jo sukurta kristalografinė elektroninė mikroskopija įgalino nustatyti biologiškai ir mediciniškai svarbių molekulių struktūras, o atrasti cinko-pirštų baltymai atvėrė kelius genų raiškos reguliavimui ir genetinei įvairių ligų terapijai.
Puslaidininkių fizikos instituto Optinės elektronikos laboratorijos vedėjas, Vilniaus universiteto Kvantinės elektronikos katedros darbuotojas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras, LMA tikrasis narys.
Daugiau kaip 25 išradimų autorius. Sukūrė naują medžiagą – galio bismidą arsenidą – ir „privertė“ ją generuoti terahercų dažnio elektromagnetines bangas. Tokia spinduliuotė visai nepavojinga žmogui, tačiau yra labai skvarbi – lengvai įveikia kelis drabužių sluoksnius bei kitas kliūtis, leisdama pastebėti paslėptus nemetalinius daiktus ar sprogmenis, kurių kitais detekcijos metodais neįmanoma aptikti.
Lietuvos archeologas, Kernavės kultūrinio rezervato Mokslinių tyrimų skyriaus vedėjas, Mokslinės tarybos narys, VU Istorijos fakulteto Archeologijos katedros vedėjas, profesorius.
Lietuvoje pirmiausia žinomas kaip ilgametis Kernavės archeologinių paminklų tyrinėtojas. Tyrinėja brūkšniuotosios keramikos kultūros paminklus, Rytų Lietuvos pilkapius. Pastaraisiais metais susidomėjo nepaliestais Vidurio Azijos paminklais. Per visus savo mokslinės ir pedagoginės veiklos metus yra paskelbęs daugiau kaip 90 mokslinių straipsnių įvairiuose, tame tarpe užsienio, leidiniuose.
Lietuvos chemikas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Fizinių ir technologijos mokslų centro Chemijos instituto Organinės chemijos skyriaus vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas.
Šių laikų Lietuvos chemijos autoritetas. Kolegų mokslininkų geriausiu pastarojo dvidešimtmečio šalies chemiku pripažintas profesorius tiria nanodarinius, elektrai laidžius polimerus, kuriuos bando pritaikyti kurdamas jutiklius ir biojutiklius – t. y. įtaisus, kuriais nustatinėjamos medicininiu požiūriu svarbios medžiagos kraujyje, tikrinamas maisto produktų tinkamumas vartoti, vertinama aplinkos tarša.
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Tikimybių teorijos katedros profesorius, buvęs jos vedėjas (1992–2005 m.), VU Matematikos ir informatikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, LMA tikrasis narys.
Profesorius domisi tikimybine skaičių teorija, tikimybių teorija, diskrečiąja matematika, analizine ir tikimybine kombinatorika, mokslo istorija. Ištyrė multiplikatyviųjų aritmetinių funkcijų vidurkių asimptotikas, aritmetinių funkcijų asimptotinius skirstinius, sukūrė atsitiktinių procesų su nepriklausomais prieaugiais aritmetinių ir kombinatorinių modelių. Nagrinėja atsitiktines kombinatorines struktūras.
Profesorius, habilituotas fizikos ir matematikos mokslų daktaras, FTMC Puslaidininkių fizikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Fliuktuacinių reiškinių laboratorijos vadovas.
Išilginio fotolaidumo kinetikos tyrimo aparatūros kūrėjas. Jo vadovaujamų FTMC mokslininkų sukurta aukštadažnių triukšmų metodika leido detaliai ištirti labai sparčius karštųjų elektronų vyksmus puslaidininkiuose ir jų dariniuose. Šie vyksmai lemia tranzistorių ir kitų prietaisų veikimo spartą ir patikimumą mikrobangų ir aukštesniųjų dažnių srityje. Tokie profesoriaus vykdomi tyrimai svarbūs didelės galios elektronikos ir net elektromobilių tobulinimui.
Lietuvos biochemikas, biofizikas, docentas, fizinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo skyriaus vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas.
Pagrindinės D. Matulio mokslinės veiklos sritys: natūralių bei sintetinių cheminių junginių sąveikos su žmogaus organizmo baltymais energetikos tyrimai; junginių, specifiškai slopinančių žmogaus karboanhidrazes, paieška biotechnologiniais metodais; priešvėžinių junginių kūrimas struktūrinės biotermodinamikos metodais. Kompiuteriniais metodais kuriami karboanhidrazių, šaperonų ir kitų baltymų slopikliai, kurie potencialiai gali būti panaudojami kaip priešvėžiniai vaistai.
Lietuvių kilmės augalų molekulinės biologijos specialistė, genetikos mokslų daktarė, Vienos universiteto profesorė, Max’o F. Perutz’o vardo biocentro (Viena) mokslinių tyrimų grupės vadovė, Vilniaus universiteto profesorė, VU Biotechnologijos instituto vyr. mokslo darbuotoja.
Mokslininkė, pažįstanti augalus molekuliniu lygiu. Augalų molekulinės biologijos tyrimų profesionalė, savo mokslinę karjerą paskyrusi tam, kad išsiaiškintų, kaip augalai „jaučia“. Profesorė atskleidė baltymų fosfatazių vaidmenį reguliuojant signalo perdavimą ląstelėse.
Lietuvos biochemikas, profesorius, fizinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Biochemijos instituto Molekulinės mikrobiologijos ir biotechnologijos skyriaus vedėjas, vyriausiasis mokslo darbuotojas.
Aktyviai tyrinėja tai, kaip bakterijos skaido kai kuriuos teršalus, kuria naujus mikrobiologinius būdus teršalams iš aplinkos šalinti, o tai yra ypač reikalinga ir aktualu šiandieninei aplinkosaugai. Identifikavo ir apie dešimt naujų, mažai ištirtų fermentų, kurie pasirodė labai svarbūs farmacijai ir naujo tipo technologijoms – biokatalitiniam medžiagų perdirbimui. Tokių profesoriaus darbų svarbą patvirtina ir tai, kad jo atliekamiems naujų fermentų tyrimams užsakymus teikia visame pasaulyje žinomas farmacijos milžinas „Bayer“.
Lietuvos biochemikė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė, VDU Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir biotechnologijų katedros profesorė, VDU Kauno botanikos sodo direktorė.
Viena pagrindinių biologijos ir biochemijos mokslų populiarintojų mūsų šalyje. Profesorė ne tik pati aktyviai dalyvauja moksliniuose mitochondrijų ir kamieninių ląstelių tyrimuose, vadovauja Kauno botanikos sodui, bet ir uoliai bei sistemingai rūpinasi mokslo ateitimi mūsų šalyje. Ugdo šalies moksleivių susidomėjimą mokslininko profesija, organizuoja mokslo populiarinimo stovyklas.
Lietuvos literatūrologas, literatūros kritikas, vertėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, nuo 1992 m. – Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotinių studijų centro profesorius.
K. Nastopka yra kone labiausiai pripažintas lietuvių semiotikos tyrinėtojas, Vilniaus universitete su kolegomis tęsiantis Prancūzijoje gyvenusio garsaus lietuvio Algirdo Juliaus Greimo pradėtą mokslinį projektą – semiotikos teorijos tyrimus ir metodo taikymą literatūros, meno, mitologijos, socialinio gyvenimo tyrinėjimams.
Kauno technologijos universiteto Informacijos sistemų katedros profesorė.
Pagrindinės profesorės mokslinių interesų sritys – e-verslo procesų modeliavimo ir informacinių sistemų projektavimo metodai, modeliais grindžiamas informacinių sistemų kūrimas. Profesorė sėkmingai derina mokslinius tyrimus su praktiniu jų pritaikymu – rengia monografijas, vadovėlius, publikuoja straipsnius, o kartu dalyvauja vykdant ūkio subjektų užsakymus.
Istorikas, Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, nuo 2004 m. – Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas.
Lietuvos istorijos mokslą į tarptautinius vandenis išplukdęs istorikas. Tyrinėjo LDK ir Vokiečių ordino XIII–XV a. istoriją, vėliau susidomėjo vokiečių, lietuvių ir lenkų santykių istorija, nagrinėjo tautinio tapatumo problemą viduramžiais ir XX amžiuje, rašė LDK politinės tautos klausimais. Pastarąjį dešimtmetį tiria atminties kultūrą ir politiką Lietuvoje.
Lietuvos matematikas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras, Kauno technologijos universiteto Matematinės sistemotyros katedros vedėjas, vyriausiasis mokslo darbuotojas.
Pirmasis KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto dekanas. Jo dėka taikomosios matematikos studijų programa šiame universitete tapo prestižine, o pats fakultetas buvo pripažintas Lietuvos akademinės bendruomenės narių, ypač – matematikų. Profesorius yra daugybės matematikos vadovėlių ir metodinių leidinių autorius, išleido gerai žinomus vadovėlius „Diferencialinis ir integralinis skaičiavimas“, „Trumpas matematikos kursas“ ir daug kitų matematikos mokymui ir mokymuisi vertingų knygų.
Lietuvos istorikas, istorijos mokslų daktaras, medievistas, nuo 2012 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas, profesorius.
Vienas iš nedaugelio Lietuvoje gyvenančių ir produktyviai dirbančių viduramžių specialistų, besidomintis XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politine ir socialine istorija, viduramžių recepcija moderniojoje visuomenėje. Istorikas išnarpliojo tikrąsias Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto karūnos dingimo aplinkybes. Kelių mokslinių monografijų autorius, paskelbęs nemažai straipsnių užsienio kalbomis.
Lietuvos zoologas, entomologas, profesorius, habilituotas gamtos mokslų daktaras, Gamtos tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas, Ekologijos instituto vadovas, Entomologijos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas.
Tarptautiniu mastu pripažintas šių dienų Lietuvos zoologas savo mokslinę karjerą paskyrė vabzdžių pasaulio tyrinėjimams. Mokslininkas ne tik atlieka išsamius šių dienų faunos tyrinėjimus, yra atradęs nemažai naujų vabzdžių rūšių, kurių mokslas iki tol nežinojo, bet ir aktyviai domisi vabzdžių ir gyvybės plačiąja prasme evoliucine praeitimi, tyrinėdamas vabzdžių inkliuzus gintare iš viso pasaulio.
Lietuvos biochemikas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Fizikinės chemijos katedros vedėjas.
Savo karjerą prof. A. Ramanavičius pradėjo dar studijų metais, kartu su keliais draugais įsteigęs fejerverkus kūrusią bendrovę. Po kiek laiko jis aktyviai susidomėjo nanotechnologijomis ir neilgai trukus tapo garsiu Lietuvos nanotechnologijų specialistu. 2005 m. įkūrė nanotechnologijų ir medžiagotyros centrą „NanoTechnas“ bei daugiau nei šešerius metus jam vadovavo.
Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos instituto Duomenų analizės skyriaus vadovas, Mokslų akademijos narys ekspertas.
Domėjimosi sritys: dirbtiniai neuroniniai tinklai, statistinė duomenų analizė, praktinių uždavinių sprendimas. Informatikos srityje yra pasiekęs svarbių laimėjimų. Dirba statistinio modeliavimo bei neurotinklų srityse, yra kelių pripažintų monografijų autorius.
Lietuvos neurobiologas, biofizikas, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas, Neurobiologijos ir biofizikos katedros vedėjas, profesorius, biomedicinos mokslų daktaras.
Vienas iš neuromokslų pradininkų Lietuvoje ir jų vystymo iniciatorių. Profesoriaus iniciatyva mūsų šalyje buvo įsteigtos neurobiologijos studijų programos, parengtas visas būrys specialistų, šiandien žengiančių koja kojon su pasauline neuromokslų raida.
Lietuvos matematikas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto Skačiavimo metodų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, LMA tikrasis narys.
Skaičiavimo matematikos mokslinių tyrimų pradininkas Lietuvoje. Jo sukurti netiesinių diferencialinių lygčių skaitiniai sprendimo ir matematinio modeliavimo metodai gerai žinomi daugelyje užsienio šalių.
(1929 m. spalio 13 d. † 2015 m. gegužės 16 d.)
Lietuvių literatūrologas, tautosakos tyrinėtojas, rašytojas. VU Lietuvių literatūros katedros profesorius.
Profesorius buvo originalaus, impulsyvaus, aliuzijomis, minties šuoliais ir sinkopėmis išraizgyto kalbėjimo meistras. Palikęs didelį įnašą į lietuvių folkloristiką, literatūrologiją, kultūros ir mentaliteto studijas. Jo vedami lyrikos seminarai įėjo į Vilniaus universiteto lituanistikos istoriją kaip sunkiai pralenkiamas dėstytojo erudicijos, pedagoginio meistriškumo, literatūrinės įžvalgos pavyzdys.
Lietuvių kilmės JAV ekonomistas, Jeilio universiteto (JAV) profesorius, Nobelio ekonomikos premijos (2013 m.) laureatas.
Vienas geriausių šių dienų pasaulio ekonomistų, reikšmingai prisidėjusių prie ekonomikos tendencijų nagrinėjimo bei ekonominės raidos ir plėtros galimybių vystymo pasauliniu mastu. Profesoriaus Šilerio darbai buvo įvertinti 2013 m. Nobelio ekonomikos premija, ekonomine tematika parašytos knygos yra tapę bestseleriais, profesoriaus pranešimai Davoso ekonomikos forume sulaukia daug dėmesio, su juo konsultuojasi pasaulio galingiausieji.
Lietuvos filosofas, eseistas, filosofinių tekstų vertėjas.
Iškiliausias ir originaliausias šių dienų Lietuvos filosofas egzistencialistas, filosofijos mokslų daktaras, penkiolikos filosofijos ir eseistikos knygų, fotografijos albumo ir daugybės straipsnių autorius.
Lietuvių kilmės chemikas, organinės chemijos mokslų daktaras, LMA užsienio narys, Queen’s universiteto Kanadoje profesorius emeritas.
Vienas garsiausių lietuvių kilmės chemikų pasaulyje. Profesoriaus darbai įnešė svarų indėlį į organinės chemijos vystymąsi, jo susintetintus junginius naujų vaistų kūrimui naudoja pasaulinės farmacijos kompanijos. Nors jau kelis dešimtmečius dirba Kanadoje, prof. Sniečkus iki šiol glaudžiai bendradarbiauja su gimtosios šalies mokslininkais, padeda jiems megzti tarptautinius ryšius, gauti lėšų moksliniams darbams, organizuoja Lietuvoje mokslines konferencijas, sulaukiančias net Nobelio premijos laureatų dėmesio.
Lietuvos matematikas, profesorius, habilituotas matematikos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto Atsitiktinių procesų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, skyriaus vedėjas, LMA tikrasis narys.
Dešimtmečio matematiku vadinamas prof. D. Surgailis išplėtotojo procesų teoriją. Tikimybių–procesų teorija yra labai svarbi fizikos, dalelių modeliavimo, finansų ir draudos matematikos srityse. Prof. D. Surgailio atradimai padeda tiksliau prognozuoti chaotiškus gamtos reiškinius. Jo tyrimų laukas: ilgalaikės atminties matematiniai modeliai ir tolimos priklausomybės procesų ribinės teoremos, statistinių parametrų įverčiai ir hipotezių tikrinimas, poligoniniai Markovo laukai, Burgeso lygties statistinių sprendinių asimptotika.
Lietuvių kilmės Australijoje gyvenantis edukologas, lietuvybės ir lituanistikos populiarintojas, Tasmanijos universiteto profesorius emeritas, mokslo darbuotojas.
Žymus australijos lietuvių edukologas, lietuvių kalbos mokymo užsienyje prasmės skleidėjas, lituanistikos studijų Australijos žemyne steigėjas. Profesoriaus dėka australijoje pradėta dėstyti lietuvių kalba, australų studentai ėmė rengti disertacijas apie lietuvių kalbą, literatūrą ir pačią Lietuvą. Anglų kalba jo leidžiami žurnalai „Baltic news“, „Lithuanian paper“ skleidžia lietuvybę visame pietų pusrutulyje.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja, VU MF Mokslo ir doktorantūros reikalų prodekanė.
Sukūrė Lietuvos vaikų augimo vertinimo metodiką, pastaruoju metu naudojamą šalies pediatrų, antropologų, visuomenės sveikatos ir kitų specialistų. Jos taikomasis darbas „Vaikų augimo ir brendimo vertinimas“ pripažintas geriausiu tokio pobūdžio darbu Lietuvoje. Atliko žmogaus veido amžinio kitimo bei evoliucinius tyrimus. Ji – viena produktyviausių Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkų 2002–2011 m.
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros profesorius, Taikomųjų mokslų instituto Naujų medžiagų tyrimo ir matavimų technologijų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, habilituotas mokslų daktaras, LMA tikrasis narys.
Profesorius Vaitkus – 16 išradimų autorius ir bendraautoris, vienas iš puslaidininkių fizikos mokyklos kūrėjų ir plėtotojų. 1966 m. jis sukonstravo ir įžiebė pirmąjį Lietuvoje lazerį. Kartu su kolegomis atskleidė ir ištyrė daugybę naujų efektų stipriai lazerio spinduliu sužadintuose puslaidininkiuose, sukūrė bei modifikavo daugybę puslaidininkių tyrimo metodikų. Viena iš jų buvo įdiegta pirmųjų heterolazerių technologijos kontrolei (beje, už šios technologijos sukūrimą rusų mokslininkas Žorezas Alfiorovas 2000 m. gavo Nobelio premiją).
VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos katedros vedėjas, Molekulinių darinių fizikos laboratorijos vedėjas. Fizinių ir technologijos mokslų centro darbuotojas.
Kartu su amerikiečių kolegomis nustatė sudėtingą fotosintezės savireguliavimo mechanizmą, kurio pagalba gali būti gaminama energija. Kol kas to nebuvo pavykę padaryti jokiems kitiems mokslininkams, tai reikšmingas atradimas viso pasaulio vystymuisi.
Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, Vilniaus universiteto profesorius, akademikas, buvęs švietimo ministras.
Žymiausias Lietuvos kalbininkas, daugiausia dėmesio skyręs mūsų kalbos ir tautos praeičiai atskleisti. Daug nuveikė siekiant įtvirtinti lietuvybę Rytų Lietuvoje (Vilniaus krašte). Dialektologijos, istorinės gramatikos ir kalbos istorijos specialistas.
Lietuvos biochemikė, imunologė, gamtos mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja, vyriausioji mokslo darbuotoja.
Nuo 2000 m. yra sukūrusi kelis šimtus naujų monokloninių antikūnų, turinčių daug mokslinės, komercinės ir diagnostinės vertės. Komercializuota daugiau nei 50 mokslininkės sukurtų monokloninių antikūnų, jie įtraukti į kompanijų „Abcam Lt“ (D.Britanija) ir „Santa Cruz Biotechnology“ (JAV) katalogus ir platinami visame pasaulyje.