Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybos viršininkas, vyresnysis komisaras.

Devyniolika metų atidavęs kinologijai, dešimt iš jų vadovaujantis šalies policijos kinologams, A. Aleksandravičius gali didžiuotis sėkmingai atliktomis operacijomis ir išugdytais kinologais, kurie profesinėje srityje nė kiek nenusileidžia kolegoms Europos bei kitose šalyse. Pasak jo, jam pačiam darbas su šunimi buvo didelis džiaugsmas, netgi didesnis už sėkmingai įvykdytas operacijas.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas, vyriausiasis komisaras.

G. Aliksandravičius tarnybą vidaus reikalų sistemoje pradėjo 1994 m. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Transporto nusikaltimų tyrimo skyriaus 4-o poskyrio jaunesniuoju inspektoriumi, vėliau dirbo Patrulinėje tarnyboje, Policijos departamente, nuo 2005 m. buvo Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininko pavaduotoju. Jo sėkmingas darbas buvo įvertintas, tad nuo 2008 m. jis vadovauja Lietuvos kelių policijos tarnybai. 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) direktorius, vidaus tarnybos generolas.

Vidaus tarnybos generolas keliolika pastarųjų metų rūpinasi priešgaisrine sauga ir gelbėjimo operacijomis Lietuvoje, su jo vadovavimu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui siejamas ne tik ugniagesių atliekamų gelbėjimo darbų spektro išsiplėtimas, bet ir pozityvūs pačių ugniagesių gelbėtojų bei visuomenės požiūrio į šią tarnybą pokyčiai.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (VSAT) vadas, vidaus tarnybos generolas.

Nuo eilinio pasienio kontrolės punkto šaulio iki Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado – tokia karjera nuo šiol didžiuojasi juodkrantiškis Vainius Butinas. Visa tai jam pasiekti padėjo kasdienis darbas ir savo tikslo siekimas. Dabar Vidaus tarnybos generolas jau trečius metus savo veikla stengiasi įgyvendinti pagrindinį VSAT tikslą – stiprinti išorinės Europos Sąjungos sienos apsaugą ir sėkmingai vadovauja apie 4 tūkstančiams pasienio pareigūnų.

Lietuvos policijos mokyklos viršininkas, Mykolo Romerio universiteto lektorius.

Kad mūsų būsimųjų policininkų žinios patikėtos į geras rankas, rodo kokia asmenybė vadovauja Lietuvos policijos mokyklai. Tai – teisės magistras, baigęs dvi aukštąsias policijos mokyklas Prancūzijoje, dirbęs Interpolo Lietuvos nacionaliniame biure, Policijos departamente ir VRM Darius Grebliauskas. Kasmet mokykla tarnybai parengia apie šimtą kursantų. Klaipėdoje rengiami žemiausios grandies pareigūnai, mokyklos padalinyje Kaune organizuojamos tęstinės studijos, Trakuose studijuoja policijos administracijos specialistai, Vilniuje įsikūrusi šios įstaigos sporto bazė.

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė.

Moteris, jau daugiau nei 20 metų dirbanti sunkų ir, regis, ne moterišką  organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo prokurorės darbą. Prokurorė itin aktyviai dalyvavo tiriant ypatingos valstybinės reikšmės rezonansinius nusikaltimus, ne kartą buvo įvertinta už itin svarbų indėlį tiriant prekybos žmonėmis bylas. Šiuo metu prokurorė vadovauja visai Panevėžio apygardos prokuratūrai.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas, vyresnysis komisaras.

Principingumu kelių taisyklių pažeidėjams garsėjantis, bet save laikantis tik – atliekančiu pareigą, policijos pareigūnas jau trisdešimt metų vidaus reikalų sistemoje dirba tą patį darbą. Jo įsitikinimu, nėra tokio dalyko, kaip lengvesnė tarnyba: jei dirbi kaip priklauso, visada sunku. Griežtasis viršininkas griežtas bausmes taiko ne visiems, nes kita ryški pareigūno savybė – objektyvumas. Pasak jo, bausmė turi atitikti padarytą pažeidimą ir jeigu bausmė skiriama per griežta, žmogiškumas paskatina ją perkvalifikuoti.

Čečėnų kilmės Lietuvos karininkas, Viešojo saugumo tarnybos prie VRM vadas, vidaus tarnybos generolas.

Generolo vadovaujama Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos yra nuolatinės specialiosios parengties valstybės įstaiga, kurios paskirtis – atkurti ir užtikrinti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremalių situacijų atvejais, slopinti riaušes, masinius neramumus, grupinius veiksmus, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka ar priešinamasi teisėsaugos pareigūnams. Jos sudėtyje yra ne tik konvojavimo bei apsaugos padaliniai, bet ir mobilioji bei specialiosios paskirties kuopos.

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras. Europos Sąjungos Policijos misijos Afganistane teisės patarėjas.

Tarp prokuroro „klientų“ – šiuo metu garsiausiai skambančios bylos. Tai ir  „Vilniaus energijos“, kredito unijų skandalas, Ūkio banko bankrotas, V. Romanovo byla. 

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vadovas (nuo 2011 m.), prokuroras.

Pusės milijono litų papirkimu įtariamo buvusio Seimo nario Evaldo Lementausko ir kitose korupcijos bei organizuoto nusikalstamumo bylose valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Gedgaudas Norkūnas yra sukaupęs didelę darbinę patirtį organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo srityje. 

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato viršininkas, komisaras.

D. Popovas sumaniai vadovauja Kelmės rajono policijos komisariato kolektyvui, pasiekti geri policijos komisariato darbo rodikliai. Viršininkas savo darbe vadovaujasi sąžinės ir doros principais, turi tvirtą nuomonę darbo klausimais, visuomet gerbia savo pavaldinių nuomonę, išklauso pateiktus jų argumentus, sprendžiant dalykinius klausimus. Vidaus tarnybos stažas 23 m. 

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Interpolo Lietuvos nacionalinio skyriaus viršininkas, komisaras.

Nuo 1991 m. Interpolo Lietuvos nacionaliniam skyriui sėkmingai vadovauja komisaras, Interpolo Europos komiteto narys S. Puidokas. Šio skyriaus pareigūnai skelbia tarptautinę asmenų paiešką, organizuoja ekstradicijas bei asmenų perdavimus pagal Europos arešto orderius, tikrina asmenis, įtariamus padarius nusikaltimus užsienyje ar užsieniečius padariusius nusikaltimus Lietuvoje, nustato tokių asmenų buvimo vietą užsienyje ir kt.

Vadovybės apsaugos departamento prie VRM direktoriaus pavaduotojas, vidaus tarnybos pulkininkas.

Lietuvoje tėra vienintelis žmogus, kuris galėtų save vadinti profesionaliu melagių medžiotoju – tai Vitas Saldžiūnas. Jis 1992 metais pradėjo psichofiziologinius tyrimus poligrafu ir iki šiol yra vienintelis Lietuvoje poligrafologas, tiriantis kriminalinius nusikaltimus. Jo moksliniai straipsniai publikuojami žurnaluose „Polygraph“ ir „European polygraph“. Pulkininkas dažnai kviečiamas į tarptautines poligrafologų konferencijas.

Buvęs Klaipėdos apskrities VPK Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas, komisaras.

Pripažintas geriausiu sekliu Lietuvoje, daug kartų apdovanotas už darbą šis pareigūnas turėjo savo nusikaltimų tyrimo braižą. Daugybę metų vadovavęs Klaipėdos policijos Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriui, komisaras atskleidė protu nesuvokiamus nusikaltimus, žiauriausius nužudymus, turėjo, kaip akcentavo kolegos, fenomenalią nuojautą, tarsi sakyte pasakydavusią, kada, kur ir ko ieškoti. Daugiau kaip 40 metų atidavęs kovai su blogiu ir žiaurumu, 2011 m. baigė tarnybą nepalikdamas nė vienos neišaiškintos bylos.

LR Vidaus reikalų ministras, buvęs Lietuvos Policijos generalinis komisaras, teisininkas.

2011 m. pradėjęs eiti Lietuvos Policijos generalinio komisaro pareigas Saulius Skvernelis pasižadėjo išspręsti įsisenėjusias policijos problemas ir atlikti du didžiulius darbus: grąžinti visuomenės pasitikėjimą savo angelais sargais ir taip pertvarkyti policijos sistemą, kad patys policininkai norėtų joje dirbti bei brangintų savo darbo vietą. 2014 metų rudenį pareigūnui buvo patikėta vadovauti šalies Vidaus reikalų ministerijai.

Lietuvos karininkas, karo istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų instituto direktorius, atsargos pulkininkas leitenantas. 

Lietuvos karininkas, vedęs derybas su Rusija dėl jos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos teritorijos. Patyręs karo istorikas, parengęs per 50 mokslinių straipsnių Lietuvos karinės istorijos tematika, knygos „Lietuvos kariuomenės vadai“ ir keleto šalies istorijai bei karybai itin vertingų monografijų autorius.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius (paskirtas 2013.03.29).

S. Urbanavičius turi ilgametę darbo patirtį teisėsaugos srityje: beveik šešerius metus dirbo Vilniaus miesto vyriausiajame policijos komisariate Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyboje ir daugiau nei dešimt metų Muitinės kriminalinėje tarnyboje. STT jis pradėjo dirbti nuo 2012 m. sausio, buvo paskirtas pirmuoju direktoriaus pavaduotoju, o pastaruoju metu laikinai ėjo tarnybos vadovo pareigas.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, vyresnysis komisaras.

V. Urbonavičius yra puikus savo srities specialistas, gerai orientuojasi įvairiose situacijose, nuolat tobulinasi, gilina savo žinias. Viršininko pavaduotojas organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja ir atsako už Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administravimo padalinių veiklą. Jis pasižymi kaip pareigingas, sąžiningas, reiklus sau ir pavaldiniams, gebantis organizuoti savo ir administracijos padalinių darbą, nuolat ieškantis naujų darbo formų vadovas. Jam svarbus geras darbo rezultatas, kurio nuosekliai siekia ir to reikalauja iš kitų. 

(1911 m. spalio 11 d. † 2015 m. vasario 10 d.)

Lietuvos karininkas, tarnavęs Alytaus Lietuvos Kunigaikštienės Birutės II ulonų pulke, atsargos majoras.

Karininko garbės kodekso riteris atsargos majoras Juozas Vainauskas tarnybai Tėvynės labui paskyrė daugiau nei pusę amžiaus. Garbingo amžiaus sulaukęs karininkas ilgą laiką buvo vienintelis išlikęs ulonas*, priklausęs garbingam ulonų pulkui, kuris XX a. pradžios Lietuvos jaunuoliams buvo tikrasis vyriškumo ir patriotinio auklėjimo pavyzdys. 

Panevėžio apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo skyriaus prokuroras, justicijos patarėjas.

Didelę prokurorinio darbo patirtį turinčiam R. Valiuliui patikimos ne tik sudėtingos nužudymų bylos, bet ir nusikaltimai dėl genocido – laisvės kovotojų ir pasipriešinimo okupacinėms struktūroms dalyvių sunaikinimo. Prokuroras jau perdavė teismui tris genocido bylas, kuriose kaltinimai pateikti šešiems asmenims, dabar palaiko valstybinį kaltinimą šias bylas nagrinėjant apygardos teisme. Tarp prokuroro siūlytų griežtų bausmių ir teismo priimtų nuosprendžių – jau net šešiems žudikams paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos.