Žurnalistas, verslo dienraščio „Verslo žinios“ vyriausiasis redaktorius, leidėjas.

Reorganizavo ir atkūrė nepriklausomą Lietuvos telegramų agentūrą „ELTA“, sukūrė pirmąjį nacionalinį verslo dienraštį, pripažintą skaidriausia žiniasklaidos priemone, įkūrė pirmąjį žiniasklaidos internetinį informacinį portalą. Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi. Taip pat yra Verslo šlovės galerijos laureatas, pelnė tarptautinių prekybos rūmų ICC Lietuva „Partnerystės lyderio 2008“ apdovanojimą.

Lietuvos žurnalistas, redaktorius.

Buvęs „Verslo žinių“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Arūnas Brazauskas verslo ir jo etikos klausimais aktyviai pasisako žiniasklaidoje (TV ir radijo laidose). Kurį laiką valdė pagrindinį internetinio portalo „Balsas.lt“ vairą, dabar portale rašo apžvalgas, daugiausia ekonomikos ir politikos temomis. LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ rengia „Savaitės komentarus“.

Lietuvos kino režisierius, operatorius, dokumentinių filmų kūrėjas.

Nuo 1963 m. dirbo Lietuvos kino studijoje. 1980 m. baigė Teatro, muzikos ir kinematografijos institutą Leningrade. 1980–1992 m. – Lietuvos kino studijos dokumentinių filmų režisierius. Nuo 1993 m. su J. Matoniu kuria televizijos dokumentinius filmus. Sukūrė filmų portretų, istorinių, buitinės ir socialinės tematikos filmų. Didžiąją kūrybos dalį sudaro kultūros tematikos filmų ciklai („Menininkų portretai“, nuo 1994 m., daugiau kaip 60 filmų, „Lietuvos kultūros paveldas“, nuo 1996 m., „Repeticija: Teatro pulsas“, nuo 1997 m.).

Žurnalistas, žurnalo „Verslo klasė“ vyr. redaktorius, tinklaraštininkas. 

Vienas pirmųjų ryšių su visuomene Lietuvoje specialistų. Dabar – žurnalo „Verslo klasė“  ir kitų „Verslo žinių“ bendrovės leidžiamų žurnalų („Iliustruotasis mokslas“, „Iliustruotoji istorija“) redaktorius.

Lietuvos žurnalistas ir kolekcininkas.

Žurnalistas, vėliau tapęs ministro pirmininko Algirdo Brazausko patarėju, ištikimas Lietuvos vertybių kolekcionierius: daugelį metų dalelytėmis rinko medžiagą apie Lietuvos savanorius, medalių ir ordinų eskizus, archyvines nuotraukas, apdovanotųjų portretus, istorinių dokumentų kopijas. Kaupė informaciją apie 1918–1940 metų laikotarpio istorinius faktus. Medžiagą padėjo rinkti Olandijos, Čekijos, Prancūzijos ir kitų šalių kolekcionieriai, leidę autoriui naudotis jų sukaupta medžiaga ir privačiais archyvais. 

Dokumentinio kino ir televizijos operatorius, režisierius, prodiuseris.

Nufilmavo apie 200 dokumentinio kino filmų, kino žurnalų ir kino kronikos siužetų.  Su V. Damaševičiumi kūrė dokumentinių filmų ciklus: „Menininkų portretai. Metraštis“ (nuo 1994 m., apie 90 filmų), „Lietuvos kultūros paveldas“ (nuo 1996 m., 21 filmas), „Įveikti negalią“ (nuo 1996 m., 12 filmų), „Repeticija – teatro pulsas“ (nuo 1997 m., 9 filmai). 

Lietuvos žurnalistas, internetinio naujienų portalo „Bernardinai.lt“ vyr. redaktorius ir direktorius, religijotyrininkas, humanitarinių mokslų (filosofijos krypties) daktaras.

Žurnalistas pasižymi kaip sąžiningos, objektyvios ir principingos žiniasklaidos atstovas, jo ilgametis darbas puoselėjant krikščioniškąsias vertybes viešojoje erdvėje, kuriant bei plėtojant interneto dienraštį „Bernardinai.lt“ yra ne kartą apdovanotas ir vertinamas skaitytojų. Dr. Andrius Navickas – 2010-ųjų „Metų tolerancijos žmogus“, Stasio Lozoraičio premijos laureatas.

Žurnalistas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorius.

Žurnalistikos teoretikas ir praktikas, Lietuvos aukštosiose mokyklose dėsto įvairias žurnalistines disciplinas, rašo medijų analizės temomis periodinėje spaudoje, septynių komunikacijos srities knygų autorius.

Žurnalistas, politikos apžvalgininkas, tinklaraštininkas.

Po studijų Vilniaus universiteto Istorijos fakultete pradėjo politinę karjerą, tačiau rašymas paviliojo labiau, todėl pasirinko politikos apžvalgininko kelią. Rašo daugiausia politinių partijų veiklos, šalies vidaus politikos, Lietuvos santykių su Europos Sąjunga bei NATO klausimais. Vadovavo įvairioms naujienų agentūroms. Yra populiaraus asmeninio tinklaraščio autorius.

Lietuvos žurnalistas, verslo ir gyvenimo būdo žurnalo „Versus“ redaktorius.

Lietuvos žurnalistas, daugiau nei tris dešimtmečius paskyręs darbui šalies spaudoje. Patyręs redaktorius ėjo aukštas pareigas tokiuose reikšminguose šalies laikraščiuose bei žurnaluose kaip „Tiesa“, „Lietuvos rytas“, „Laikinoji sostinė“, „Lietuvos žinios“, „Verslo žinios“, „Verslo klasė“ ir kt.

Žurnalistas, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas (nuo 2003 m).

Daugelį metų dirbo ar bendradarbiavo su keliomis organizacijomis vienu metu: kūrė laidas radijuje ir televizijoje, dirbo vyriausybinėse organizacijose spaudos konsultantu. Įvairių komisijų, profesinių, visuomeninių organizacijų narys ar pirmininkas.

1947.05.21 – 2016.02.25

JAV ir Lietuvos žurnalistas, tarptautinės radijo stoties „Amerikos balsas“ reporteris.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, GŽI internetinio portalo, siekiančio aukštesnių žurnalistinės etikos standartų, draugijos narys. R. Sakadolskio moksliniai interesai apima žurnalistikos etiką, spaudos laisvės problematiką, valstybės ir verslo interesus žiniasklaidoje, objektyvumo problematiką, informacinį raštingumą.

Žurnalistas, VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ direktorius.

Patyręs Lietuvos žurnalistas, dešimtmetį rengęs ir vedęs populiarią savaitinę politinių diskusijų laidą „Spaudos klubas“, parengęs interviu su daugybe įtakingiausių pasaulio ir šalies politikos veikėjų.

Žurnalistė, politinė bei visuomenės veikėja.

1994 m. suteikta aukščiausioji žurnalistės kategorija. Daugiau nei dvidešimt metų dirbo Lietuvos radijo ir televizijos naujienų tarnyboje. Rengė reportažus, interviu politinėmis, ekonominėmis, teisėsaugos temomis. Dvi kadencijas buvo Seimo nare, kur dirbo Etikos ir procedūrų bei Antikorupcijos komisijose.