Lietuvos chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, LMA tikrasis narys, KTU Organinės technologijos katedros vadovas.
Pastaraisiais metais kolegų mokslininkų bene vienbalsiai laikomas vienu aktyviausių inžinerijos sričių mokslininkų šalyje. Šio daugiau nei penkiasdešimties išradimų autoriaus kuriamus cheminės inžinerijos produktus noriai perka tokios pasaulinės kompanijos kaip „Samsung“, „BASF“, o jo mokslinius darbus gausiai publikuoja viso pasaulio mokslo bendruomenė.
Mokslinė veikla
Paskelbė apie 200 mokslinių straipsnių leidiniuose, įrašytuose į Mokslinės informacijos instituto (ISI) Web of Science sąrašą, 5 tarptautinių leidyklų išleistų monografijų bendraautoris, maždaug 50 įvairių šalių (JAV, Japonijos ir kt.) patentų autorius. J. V. Gražulevičiaus straipsniai pacituoti daugiau kaip 1800 kartų. Pagrindinės profesoriaus mokslinės veiklos sritys: organiniai puslaidininkiai ir kitos organinės elektroaktyvios medžiagos ir jų taikymas elektroniniuose bei optoelektroniniuose prietaisuose; polimerų sintezė ir tyrimas; biopolimerų ir bioskaidžių polimerų gavimas ir tyrimas; polimerinės dangos; fotopolimerizacija, kaip efektyvus ir ekologiškas polimerinių dangų gavimo būdas.
Pedagoginė veikla
1992–1996 m. Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto docentas.
Nuo 1996 m. iki šiol dabartinės Kauno technologijos universiteto Organinės technologijos katedros profesorius.
1998 m. vizituojantis profesorius Bayreuth’o universiteto (Vokietija) Makromolekulinės chemijos katedroje.
2002 m. kviestinis profesorius Cergy-Pontoise universitete (Prancūzija).
2007 m. kviestinis profesorius Singapūro nacionaliniame universitete (Singapūras).
Vadovauta ruošiant 14 apgintų daktaro disertacijų.
Visuomeninė veikla
KTU Senato narys.
Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.
LMA žurnalo „Chemija“ (ISI sąraše) redakcinės kolegijos narys.
Žurnalų „Cheminė technologija“, „Materials Science – Medžiagotyra“ (ISI Sąraše) redakcinių kolegijų narys.
Lietuvos mokslo premijų komisijos narys.
Europos komisijos 6-osios bendrosios programos ekspertas.
Apdovanojimai
1997 m. Lietuvos Mokslo premija už darbų ciklą „Organinių fotopuslaidininkių sintezė ir savybės“.
2008 m. Lietuvos Mokslo premija už darbų ciklą „Naujos organinės medžiagos optoelektronikai“.
Dukart aukščiausio laipsnio valstybės stipendijos mokslininkams laureatas.
2014 m. Baltijos asamblėjos Mokslo premija.