Lietuvos architektas, docentas.
Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelio atkūrimo ir buvusių paminklų atstatymo iniciatorius, Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymo autorius – neabejotinai yra vienas pagrindinių Kauno miesto architektūrinio savitumo kūrėjų. Jo sukurti objektai ir architektūrinės erdvės ne tik suformavo nemenką Kauno miesto centro dalį, bet ir tapo neatskiriama architektūros kultūros dalimi.
Svarbiausi darbai
Viešbutis „Druskininkai“ Druskininkuose (1956 m.).
Gyvenamasis kvartalas „D“ Klaipėdoje (1959–1963 m.).
Kėdainių chemijos kombinato klubas Kėdainiuose (1965 m.).
Aludės „Rambynas“ Kaune interjeras (1965 m.).
Pramoninės statybos projektavimo institutas Kaune (1965 m., kartu su archit. Vladu Stausku).
Siuvykla „Mada“ Kaune (1966 m.).
Kavinė „Liepaitė“ Kaune (1971 m.).
Medžiotojų ir žvejų namas Viršužiglyje (1973 m.).
Vandens ūkio projektavimo institutas Kaune (1974 m.).
J. Janonio aikštė Kaune (1975 m., kartu su kolegomis).
Miestų statybos projektavimo institutas Kaune (1975 m.).
Kavinės „Architektų kavinė“ (Kaune) architektūrinė dalis ir interjeras (1977 m.).
Universalinė parduotuvė „Merkurijus“ Kaune (1982 m.).
Aludė „Rambynas“ Kaune (1982 m.).
Kavinės „Kaukas“ (Kaune) perstatymas (1982 m.).
Kauno miesto išvystymo plano iki 2000 m. bendraautoris (1983 m., kartu su kolegomis).
S. Daukanto pėsčiųjų tiltas į Karmelitų salą Kaune (1988 m.).
Kavinės „Pakalnė“ architektūrinė dalis ir interjeras Kaune (1990 m.).
Istorinio Karo muziejaus sodelio (Kaune) atnaujinimo suplanavimas ir Laivės paminklo bei buvusių tautos šviesuolių paminklų atstatymas (1998–1990 m.).
Ūkio banko rūmų J. Gruodžio g. Kaune interjeras ir baldai (1996 m.).
Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios Kaune atstatymas (2001 m.).
Pedagoginė veikla
1987–2007 m. dėstė projektavimo disciplinas dabartiniame VDA Kauno Dailės fakultete. Pedagoginėje veikloje jis nuosekliai siekė supažindinti studentus su humanitarine architektūros prigimtimi, atkreipti dėmesį į kraštovaizdžio ir nacionalinių vertybių tausojimą. Ugdė jaunųjų projektuotojų vaizduotę, skatino eksperimentuoti išsaugant seniau sukurtas architektūrines vertybes – taip lavino jaunimo atsakomybės jausmą krašto kultūrai.
Visuomeninė veikla
Lietuvos Architektų sąjungos (LAS) narys
1988–1990 m. – Lietuvos kultūros fondo Kauno tarybos pirmininkas.
Apdovanojimai
1976 m. – LSSR valstybinė premija.
1985 m. – LSSR liaudies architektas.
1998 m. – Architektūros riterio ordinas.
Asmeninės savybės, pomėgiai ir kita informacija
Doc. A. A. Sprindys – „architektūriškos“ šeimos žmogus (žmona Ina, sūnūs Gediminas ir Algimantas – architektai). Laivalaikiu docentas daug piešia, yra iliustravęs vadovėlių, nuolat gilina tėvo Juozo Sprindžio įskiepytas lotynų kalbos žinias – ypatingai domisi lotyniškomis sentencijomis ir jų pavyzdžius pritaiko įvairioms gyvenimo situacijoms. Žmona, taip pat architektė, Ina Sprindienė apie vyrą: „Jam darbas – tai priemonė saviraiškai, tikslas, hobis, amokas (aptemusios sąmonės būsena, red. past.). Prie braižybos lentos jis karalius ir vergas. Karalius, nes truputį „Amadeus“, vergas, nes apdovanotas nepaprastu, niekad nepraeinančiu darbštumu“.