Jaunieji inžinieriai, pasiryžę nutiesti simbolinį Lietuvos kelią į kosmosą ir pagaliau įrašyti mūsų šalies vardą greta kitų kosminių valstybių. Jų kuriamas pirmasis lietuviškas kosminis palydovas į orbitą pakilti turėtų jau šią vasarą. Šį būsimą istorinį įvykį palydovo kūrėjai susiejo su Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 80–osiomis metinėmis, pavadindami savo palydovą „Lituanica SAT–1“.

Veikla

2010 m. pabaigoje Japonijos palydovų gamintoja „Axelspace“, Tokijo universitetas ir Japonijos nanopalydovų centras organizavo nedidelių (iki 50 kg sveriančių) palydovų projektų konkursą. Nors tarp 10 finalininkų nepateko nė viena iš 4 lietuvių paraiškų, mūsų šalies inžinierių kosminės idėjos buvo pastebėtos ir įvertintos. Tokijo universitetas su partneriais ketino kurti 50-ies palydovų sistemą, vieną iš tokios sistemos palydovų buvo pasiūlyta sukurti ir lietuviams. Šio darbo netrukus ėmėsi jauni ir atkaklūs inžinieriai Laurynas Mačiulis ir Vytenis Buzas.

Pirmąjį kuriamą lietuvišką palydovą jaunieji inžinieriai pavadino „Lituanica SAT–1“, o jo paleidimas per tarptautinę kosminę stotį numatytas 2013 m. trečiąjį ketvirtį, tarpininkaujant JAV kompanijai „LLC NANORACKS“. Tikimasi, kad orbitoje palydovas su lietuviška trispalve praleis daugiau nei pusę metų.

Palydovo paleidimą ir jo pavadinimą kūrėjai susiejo su 80-tosiomis Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą metinėmis (1933 m. liepos 15 – 17d. lietuviai Steponas Darius ir Stasys Girėnas eksperimentiniu lėktuvu „Lituanica“ perskrido Atlanto vandenyną ir neaiškiomis aplinkybėmis sudužo likus mažiau nei dešimtadaliui kelio iki galutinio tikslo – Kauno).

Šia misija Laurynas Mačiulis ir Vytenis Buzas siekia išbandyti kosmose lietuviškus saulės elementus, FM balso retransliatorių (pirmąkart pasaulio istorijoje tokio tipo palydove), kosminę navigaciją GPS, pritaikyti atviro kodo elektroninę ir techninę įrangą kosmoso reikmėms (kol kas atviro kodo programos naudojamos nebuvo), nufotografuoti kosminę stotį ir pačią Lietuvą iš 400 km aukščio bei pagaliau tapti kosmine valstybe.

Jaunuoliai palydovą kuria bendradarbiaudami su bendrovėmis „Precizika-MET SC“, „LTLAB“, „Arcus Novus“, „WEB SYSTEMS“, Kosmoso mokslo ir technologijų institutu, Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos ir Vilniaus universitetais, Lietuvos radijo mėgėjų bendruomene. Projektą globoja Lietuvos kosmoso asociacija.

Kita veikla

VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“, užsiimančios mechanikos inžinerijos, pramoninio dizaino, elektronikos inžinerijos, mechatronikos ir kitais projektais, įkūrėjai.