(A. Petrulevičiaus nuotr.)

Prof. A. Nasvyčio, neretai vadinamo Lietuvos architektūros autoritetu, kūrybos vaisiai išsibarstę po visą Vilnių – tai Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Seimo rūmai, restoranas „Neringa“, kai kurie restauruoti Gedimino prospekto statiniai, gyvenamieji namai, daugelis kitų didingų ir paprastų pastatų, formuojančių Vilniaus miesto savitumą.

Svarbiausi darbai

Per visą savo karjerą prof. A. Nasvytis yra suprojektavęs gausybę Lietuvai svarbių objektų pagrindinėse sostinės vietose, kurie iki šių dienų formuoja Vilniaus miesto architektūrinį savitumą. Svarbiausius savo karjeros projektus profesorius kūrė kartu su broliu dvyniu, taip pat architektu, prof. Vytautu Nasvyčiu.

Sąjunginės žemės ūkio parodos Lietuvos paviljono interjeras ir ekspozicija Maskvoje (kartu su V. Nasvyčiu ir kt., 1952–1954 m.);

Ministrų Tarybos pirmininko priimamojo interjeras (kartu su V. Nasvyčiu ir kt., 1956 m.);

Kavinės „Neringa“ interjeras ir viešbučio „Neringa“ rekonstrukcija (kartu su V. Nasvyčiu, 1959–1960 m.);

Visuomeninio prekybos centro dešiniajame Neries krante Vilniuje suplanavimo ir užstatymo projektas (kartu su kt., 1966–1967 m.);

Vilniaus Centrinio pašto rekonstrukcija (kartu su V. Nasvyčiu, 1965–1969 m.);

Rašytojos Žemaitės paminklo Gedimino pr. skvere architektūrinė dalis (kartu su V. Nasvyčiu ir skulptoriumi P. Aleksandravičiumi, 1970 m.);

Vilniaus miesto centro detalaus planavimo ir užstatymo projekto galutinis variantas (kartu su kt., 1972–1973 m.);

Buities tarnybų kompleksas dešiniajame Neries krante Vilniuje (kartu su kt., 1976 m.);

Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras (dab. Lietuvos nacionalinis dramos teatras) (kartu su V. Nasvyčiu, 1981 m.);

Lietuvos valstybinio dailės instituto (dab. VDA) Vilniuje naujas korpusas (kartu su V. Nasvyčiu ir kt., 1981 m.);

Aukščiausiosios Tarybos (dab. Seimo) rūmai (kartu su V. Nasvyčiu ir kt., 1981 m.);

Viešbutis „Lietuva“ Vilniuje (kartu su V. Nasvyčiu, 1983 m.);

Vilniaus miesto centrinis stadionas (kartu su kt., 1984 m. laimėtas konkursas, statyba pradėta 1989, bet nutrūkus finansavimui sustojo, 2006 projektas atnaujintas);

Dabartinė Nepriklausomybės aikštė Vilniuje bei kairiojo Neries kranto vakarinės dalies planavimo projektas (1984 m.); Altorius Vilniaus Vingio parke Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitui Lietuvoje (kartu su kt., 1993 m.);

Baltasis tiltas su kavine Vilniuje (kartu su kt., 1995 m.);

AB „Vilniaus bankas“ interjero rekonstrukcija (kartu su kt., 1996 m.);

Karaliaus Mindaugo paminklas Vilniuje (kartu su kt., 2003 m.);

„Vilniaus“ viešbučio Gedimino pr. rekonstrukcija ir plėtra, pritaikiusi komercinei ir gyvenamajai funkcijai (2004 m.);

Daugiabutis gyvenamasis namas Jakšto ir Kaštonų gatvių sankirtoje (kartu su kt., 2006 m.);

Seimo antrųjų ir trečiųjų rūmų rekonstrukcija (2007 m.).

Pedagoginė veikla

Profesorius daug metų dėstė VGTU, vadovavo studentų darbams, parengė daug jaunosios kartos architektų.

Visuomeninė veikla

Aktyvus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvis.

Pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministras (1990–1992 m.).

Lietuvos Architektų sąjungos pirmininkas (1993–1996 m.).

Apdovanojimai

1965 m.  Nusipelniusio statybininko vardas.

1970 m. Lietuvos valstybinė premija.

1982 m.  liaudies architekto vardas.

1969 ir 1976 m. TSRS Ministrų Tarybos premijos.

1982 m. TSRS valstybinė premija.

1991 m. Olimpinio komiteto prezidento A. Samarančo prizas.

1998 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinas ir Architektūros Riterio ordinas.

2000 m. Lietuvos Nepriklausomybės medalis.

2003 m. Lietuvos Respublikos vyriausybės meno premija.

2006 m. Šv. Kristoforo premija už nuopelnus Vilniaus architektūrai.