Vienas garsiausių XX a. informatikų pasaulyje. Jo vadovaujamų NASA laboratorijos mokslininkų sukurti „save pataisantys“ kompiuteriai erdvėlaiviams sukėlė revoliuciją informatikoje bei kosmonautikoje ir aukso raidėmis įrašė profesoriaus Avižienio pavardę informatikos mokslo istorijoje. 2012 m. profesorius gavo vieną prestižiškiausių apdovanojimų pasaulyje, neretai vadinamą kompiuterių architektūros Nobeliu – Kompiuterinės įrangos asociacijos įsteigtą Eckerto-Mauchly prizą.

1950 m. Avižienių šeima emigravo į JAV ir įsikūrė Čikagoje. Gyvendamas joje, 1951 m. A. A. Avižienis įstojo į Ilinojaus valstybinį universitetą, kuriame įgijo bakalauro (1954 m.) su aukščiausiu įvertinimu „Bronzos lentoje“ ir magistro (1955 m.) laipsnius elektros inžinerijos srityje. 1960 m. tame pačiame Ilinojaus valstybiniame universitete A. A. Avižieniui suteiktas informatikos mokslų daktaro laipsnis. Iškart po to jis išvyko dirbti į prestižinę JAV NASA Kosmoso tyrimo laboratoriją Kalifornijoje, kurioje dirbo iki pat 1982 m. Dirbdamas ten A. A. Avižienis išrado ir pademonstravo pirmąjį pasaulyje save pataisantį erdvėlaivių kompiuterį „STAR“, už kurį 1971 m. gavo JAV patentą, o vėliau buvo apdovanotas keliolika garbės ženklų ir JAV NASA medaliu „Už ypatingus laimėjimus“. Profesorius Avižienis ilgą laiką vadovavo tai paties įsteigtai Kalifornijos universiteto Patikimo skaičiavimo ir klaidoms atsparių sistemų tyrimų laboratorijai (1972–1994 m.) ir net pačiam Kompiuterių mokslo departamentui (1982–1985 m.). 1994 m. jis tapo šio universiteto profesoriumi emeritu. Nepaisydamas tokios stulbinančios karjeros JAV, profesorius sugrįžo į Lietuvą. 1989 m. balandžio 28 d. Kaune prof. A. A. Avižienis pirmininkavo mokslininkų suvažiavimui, kuriame buvo paskelbtas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimas. 1990 m. gegužę jis buvo išrinktas pirmuoju atkurto VDU rektoriumi ir šiam universitetui vadovavo iki 1993 m. 1994 m. Jis pirmasis Lietuvoje įvedė vakarietišką studijų sistemą (bakalauras-magistras-mokslų daktaras). Vytauto Didžiojo universiteto Senatas jam suteikė Garbės profesoriaus vardą. VDU profesorius dirbo iki pat 2010-tųjų. 

Mokslinė veikla

Avižieniui pradėjus dirbti NASA laboratorijoje, jos kolektyvas kaip tik buvo ėmęs planuoti kosminių laivų skrydžius į kitas planetas – pirmiausiai Jupiterio, Saturno, Urano ir Neptūno link. Visą raketinio kosminio laivo valdymą ir ryšius su mokslininkais Žemėje turėjo atlikti tam tikslui sukurtas kompiuteris, tačiau 1960 m. geriausi kompiuteriai negesdami galėdavo veikti tik kelias savaites, o kelionės kitų planetų link tęstųsi nuo vienerių iki dešimties metų ir net ilgiau. Metus nagrinėjęs įvairias tokios kelionės galimybes, A. A. Avižienis 1961 m. NASA vadovybei pasiūlė statyti kosminiame laive savaime pasitaisantį kompiuterį, kuris galėtų pats pasitikrinti savo gedimus ir pakeisti sugedusias dalis atsarginėmis. 1962 m. gavęs NASA pritarimą, jis pradėjo tokio kompiuterio STAR (Self Testing and Repairing, liet. „save tiriantis ir pasitaisantis“) projektavimo darbus. Po kelerių metų, 1967-taisiais, jis paskelbė „atsparumo gedimams“ principą (angl. fault tolerance), kurį pirmasis įdiegė STAR kompiuteryje, vėliau apie jį paskelbė per 100 mokslinių straipsnių. Šis principas, sumažinantis gedimo pavojų, iki šiol yra labai plačiai taikomas įvairiuose kompiuteriuose, kurie naudojami keleivinių lėktuvų skrydžių valdymui, atominių reaktorių saugumo užtikrinimo įrenginiuose, eismo valdymui, telekomunikacinių ryšių perdavimui Žemės palydovų dėka ir kitur. 1977 m. į kosmosą išsiųsti du „Voyager“ tipo kosminiai laivai jau apleido Saulės sistemą, bet dėl prof. Avižienio sukurtų STAR kompiuterių dar vis siunčia mokslinių tyrimų duomenis į Žemę. Per savo mokslinę karjerą profesorius yra parašęs daugiau kaip 120 iki šiol gausiai cituojamų straipsnių, vienas jų jau pacituotas daugiau kaip tūkstantį kartų. Jis yra ir 4 patentuotų išradimų autorius (tarp jų ir perversmą informatikoj bei kituose moksluose sukėlęs kompiuteris STAR).

Pedagoginė veikla

1962–1994 m. dėstė Kalifornijos universitete Los Andžele (UCLA), nuo 1972 m. buvo šio universiteto profesorius. Jis tyrinėjo ir dėstė kompiuterinę aritmetiką, kompiuterinę architektūrą, gedimams atsparų skaičiavimą. Nuo 1994 m. jis yra Kalifornijos universiteto Los Andžele Kompiuterių mokslo katedros pasižymėjęs profesorius emeritas. Nuo 1990 m. – VDU profesorius, nuo 2010 m. – profesorius emeritas.

Visuomeninė veikla

Nuo 1990 m. – Lietuvos mokslo akademijos užsienio narys.

Pirmosios Lietuvos mokslo tarybos narys, dalyvavo darbo grupėje, 1990–1991 m. paruošusioje Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projektą.

1992–1995 m. – Lietuvos Respublikos konsultantas.

Buvęs VDU Senato ir Tarybos narys.

Daugiau nei 30 metų dirba Tarptautinėje informatikos federacijoje (IFIP), 1980 m. įsteigė ir šešerius metus vadovavo IFIP Patikimo skaičiavimo ekspertų sekcijai.

1969–1973 m. – JAV Elektros ir elektronikos inžinerijos instituto (IEEE) Kompiuterininkų sąjungos atsparumo gedimams skaičiavimų techninio komiteto įkūrėjas ir vadovas, 1972–1975 m. – šios sąjungos valdymo tarybos narys. Surengė kelis šios sąjungos simpoziumus ir jiems pirmininkavo (1971, 1975, 1989 m.).

1971–1974 m. – JAV Nacionalinio mokslo fondo Informatikos mokslo ir inžinerijos specialistų patariamosios grupės narys.

1985–1988 m. – JAV Informatikos mokslo tarybos narys.

Gyvendamas JAV, buvo aktyvus JAV Lietuvių bendruomenės ir Lietuvių skautų sąjungos bei Studentų skautų korporacijos „Vytis“ narys.

1969 m. organizavo pirmąjį lietuvių Mokslo ir kūrybos simpoziumą, kuris vyko Čikagoje.

JAV lietuvių sporto veiklos rengėjas ir dalyvis, Čikagos lietuvių sporto klubo „Gintaras” reikalų vedėjas, Lietuvių studentų draugijos ir kitų organizacijų narys. Jis aktyviai sportavo, buvo Ilinojaus universiteto studentų stalo teniso komandos kapitonas, turnyro laimėtojas. Nuo 1951 m. jis dirbo ir Amerikos lietuvių laikraščio „Draugas“ sporto skyriaus vedėju.

1995 m. A.A. Avižienis buvo vienas iš Česlovo Milošo gimtinės fondo steigėjų ir iki šiol eina šio fondo direktoriaus pareigas.

Nuo 2002 m. atstovavo Vytauto Didžiojo universitetui Europos mokslininkų informatikų darbo grupėje, rengusioje projektus Europos Sąjungos informacinės infrastruktūros patikimumui užtikrinti.

2004–2008 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Europos komisijos Meistriškumo tinklo ReSIST pagrindinis tyrėjas ir ReSIST projekto vykdomosios tarybos narys.

2007–2009 m. – Europos komisijos projekto ARTEMIS patikimų skaičiavimų ir atsparumo gedimams konsultantas.

2008 m. – VII Europos patikimų skaičiavimų konferencijos, surengtos Vilniuje, pirmininkas.

Nuo 2003 m. yra Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys, buvo šios partijos kandidatas į Europos Parlamentą. 2003–2007 m. jis buvo išrinktas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu, buvo Kauno miesto plėtros ir ekologijos komiteto pirmininkas, dirbo Kauno miesto mero patarėju.

Nuo 1982 m. iki šiol yra konsultavimo bendrovės „A. Avizienis and Associates, Inc.“, veikiančios Santa Monikoje (Kalifornijos valstija, JAV), Prezidentas.

Apdovanojimai

1965 m. Pan-Amerikos elektrinės ir mechaninės inžinerijos kongreso auksinis medalis už straipsnį „Perteklinių skaičių sistemos skaitmeniniams kompiuteriams“.

1968 m. IEEE CS (Tarptautinio Elektros ir elektronikos inžinierių instituto Informatikos draugijos) garbės apdovanojimas.

1969 m. NASA Apollo pasiekimų apdovanojimas.

1973 m. IEEE Fellow laipsnis: „Už fundamentalų indėlį į atsparius gedimams skaičiavimus“.

1979 m. AIAA (Amerikos aeronautikos ir astronautikos instituto) informacinių Sistemų apdovanojimas: „Už originalią koncepciją ir atsparių gedimams skaičiavimų principo plėtojimą bei lyderystę teoriškai ir praktiškai taikant labai patikimus lėktuvų bei erdvėlaivių (aerospace) kompiuterius“.

1980 m. NASA išskirtinės tarnybos medalis: „Pripažįstant išskirtinius pasiekimus ir ženklią lyderystę atsparių gedimams skaičiavimų kryptyje“.

1985 m. Tulūzos nacionalinio politechnikos instituto (Prancūzija) Docteur Honoris Causa laipsnis.

1985 m. IEEE CS techninių pasiekimų apdovanojimas „Už nuolatinį indėlį į atsparių gedimams skaičiavimų sritį“.

1986 m. IFIP Generalinės asamblėjos „Sidabro šerdies“ apdovanojimas.

1986 m. UCLA paaukštinimas į aukščiausio lygmens profesorius.

1987 m. AIAA Thomas R. Benedict atminimo apdovanojimas: „Už  įžymų straipsnį „Projektavimo paradigma atsparioms gedimams sistemoms“, pristatytą AIAA VI konferencijoje „Kompiuteriai erdvėlaiviuose“.

1991 m. Ilinojaus universiteto ECE departamento apdovanojimas išskirtiniams absolventams.

1994 m. Vytauto Didžiojo universiteto Garbės profesorius.

1995 m. IEEE 12-jo kompiuterių aritmetikos simpoziumo darbų leidinys, dedikuotas A. Avižieniui „Pripažįstant jo išskirtinį indėlį į kompiuterių aritmetiką“ (šį garbingą apdovanojimą yra gavę tik keturi asmenys).

1996 m. IEEE CS „Aukso šerdies“ apdovanojimas 2000 Nikola Tesla draugijos Tesla medalis už pasiekimus Informatikos mokslo ir inžinerijos srityje.

1998 m. DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordino kavalierius.

2004 m. teminės dienos konferencija „Atsparumas gedimams ir patikimos Informacijos infrastruktūros“, surengta A. Avižienio garbei kaip 18-jo IFIP Pasaulio kompiuterių kongreso Tulūzoje, Prancūzijoje, dalis.

2012 m. IFIP WG 10.4 Jean-Claude Laprie apdovanojimas patikimų skaičiavimų srityje už straipsnį „Atsparių gedimams kompiuterių projektavimas“, skaitytą Jungtinėje AFIPS Fall kompiuterių konferencijoje (1967).

2012 m. ACM (Skaičiavimo įrenginių asociacijos) ir IEEE CS (Kompiuterių draugijos) Eckert-Mauchly apdovanojimas: „Už fundamentalų indėlį į atsparių gedimams kompiuterių architektūrą ir kompiuterinę aritmetiką“.

Nuo 2012 m. – Anykščių Garbės pilietis („už saugomą ir puoselėjamą dvasinį ryšį su protėvių augintais Anykščiais, už tarptautinį Lietuvos ir Anykščių garsinimą, visuomeninę ir švietėjišką veiklą Anykščių krašto bendruomenės labui“).

2012 m.  Kauno miesto savivaldybės I laipsnio Santakos garbės ženklas už nuopelnus Kauno miestui.