A. Raudonikis yra parašęs daugiau kaip 700 įvairių žanrų kūrinių, iš jų apie 500 dainų ir per 100 šokių. Tai solo ir choro dainos, vokaliniai ansambliai, muzika vokaliniams choreografiniams paveikslams. Itin populiarios kompozitoriaus dainos, mėgstamos atlikėjų profesionalų ir mėgėjų. Būdingi Algimanto Raudonikio dainų bruožai – melodingumas, nuoširdumas, paprastumas, lyrizmas, optimizmas, artimas ryšys su klasikinėmis tradicijomis. Yra parašęs kūrinių simfoniniam, pučiamųjų ir estradiniam orkestrams, liaudies instrumentams bei jų ansambliams, kantatų ir kitokių stambesnių kompozicijų chorams, muzikos vaikams, teatrui, radijui ir televizijai.

1953–1957 m. mokėsi J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje muzikos teorijos ir kompozicijos (A. Račiūno ir J. Gaižausko klasėse). 1957–1963 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje studijavo kompoziciją (prof. E. Balsio klasėje).

1961–1962 m. buvo Respublikinių liaudies meno rūmų Muzikos skyriaus vyr. metodininkas, 1962–1965 m. meno vadovas, 1965–1967 m. Muzikos skyriaus vedėjas. 1971–1978 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų choreografijos katedros dėstytojas, 1992–1998 m. Lietuvos krašto apsaugos ministerijos Motorizuotos pėstininkų brigados „Geležinis vilkas” garbės sargybos pučiamųjų orkestro darbuotojas. 1970 m. respublikinės dainų šventės, 1978 m. „Gaudeamus-VII” ir 1988 m. „Gaudeamus-X” Baltijos studentų dainų švenčių Vilniuje, 1969, 1977 m., 1987 m. ir 1997 m. respublikinių moksleivių dainų švenčių šokių dienų vyr. muzikos vadovas, 1978 m. Lietuvos VII vasaros spartakiados iškilmingo atidarymo vyr. muzikos vadovas. Buvo įvairių meno tarybų ir komisijų narys, konkursų bei festivalių žiuri pirmininkas arba narys. Nuo 1967 m. – Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, ne kartą rinktas į valdybą, daug metų buvo karių šefavimo komisijos pirmininkas.

A. Raudonikis yra surengęs apie 400 autorinių koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose, taip pat Punske, Leningrade, Maskvoje, Odesoje, Kišiniove, Chabarovske ir Vladivostoke. Lietuvoje ir svetur jo kūrinius atliko solistai R. Siparis, V. Daunoras, V. Noreika, O. Valiukevičiūtė, B. Petrikytė, N. Ščiukaitė, S. Povilaitis, J. Miščiukaitė, A. Lemanas, V. Malinauskas, A. ir V. Frankoniai ir kt., taip pat Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestras, pučiamųjų orkestras „Trimitas”, Leningrado (dabar Sankt-Peterburgo) koncertinis orkestras, Lietuvos kariuomenės garbės sargybos orkestras ir daugelis estradinių orkestrų. Sukūrė muziką televizijos serialui „Čia mūsų namai” (1984 m., rež. Saulius Vosylius) ir R. Kašausko pjesei – pasakai „Kai vėl atskris drugelis” (1977), Sonatą smuikui ir fortepijonui (1960).

Įvertinimas

Kompozitorius už kūrinius yra pelnęs J. Švedo, S. Šimkaus ir kitokių premijų.

1964 m. lietuviškų pramoginių šokių konkurse gavo tris pirmąsias premijas už muziką šokiams „Rid – rito”, „Banga” ir „Čiukuras”.

1977 m. suteiktas nusipelniusio meno veikėjo, 1984 liaudies artisto garbės vardai.

2004 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi. Tais pačiais metais jam suteiktas Joniškio garbės piliečio vardas.