Menininkai - † Donatas Banionis

banionis

† Donatas Banionis

(1924 m. balandžio 28 d. † 2014 m. rugsėjo 4 d.)

Lietuvos teatro, kino, televizijos aktorius, režisierius.

Į sceną patekęs septyniolikos, kino ir teatro legenda D.Banionis visą gyvenimą liko ištikimas savo mokytojo, Panevėžio dramos teatro režisieriaus J.Miltinio jaunystėje įskiepytoms idėjoms – ne vaidinti, bet gyventi teatre. Tūkstančiai žmonių Lietuvoje ir už jos ribų žino, kad šis aktorius – tai aktorius iš didžiosios raidės. Jo pavardę publika įsiminė iš karto. Teatre po pirmojo vaidmens Kazio Binkio „Atžalyne“, kine – po Vytauto Žalakevičiaus „Adomas nori būti žmogumi“.  To, ką per savo gyvenimą nuveikė D. Banionis, užtektų, ko gero, bent keletui kitų meno žmonių gyvenimų. Apie aštuonios dešimtys vaidmenų kine, virš 100 teatre. Dešimtys jo suvaidintų herojų ilgam įsiminė ištisoms kartoms, tapo pavyzdžiu, pakeitė net žmonių charakterius, lemtį. 

Geriausiai apie Aktorių kalba jo vaidmenys ir pripažinimas. Teatras: iš per šimto teatro scenoje atliktų vaidmenų labiausiai nusipelnė paminėti (tokia paties aktoriaus nuomonė) yra Jasius „Atžalyne“ (1941); Edvardas Antano Vienuolio „Prieblandoje“ (1945); Nikolajaus Ostrovskio „Belugino vedybos“ (1949); avka Korčaginas N. Ostrovskio „Kaip grūdinosi plienas“ (1952); daktaras Dornas Antono Čechovo „Žuvėdroje“ (1954); „Heda Gabler“ (1957); tėvas Arthuro Millerio „Komivoježieriaus mirtyje“ (1958); Bopertiu vaidmuo „Šiaudinėje skrybėlaitėje“ (1959); Benkas „Makbete“ (1961); „Lauke, už durų“ (1966); „Mirties šokis“ (1973).

Kinas: Iš 81 vaidmens kine ir televizijoje vaidybos metras išskiria taip pat nedaug filmų, tai: Vaitkus V.Žalakevičiaus „Niekas nenorėjo mirti“ (1965); žvalgas Ladeinikovas Savos Kulišo „Ne sezono metas“ (1968); nedidelis Pabaltijo pastoriaus vaidmuo Eldaro Riazanovo komedijoje „Saugokis automobilio“ (1966); Italijoje filmuota Michailo Kalatozovo „Raudonoji palapinė" (1969) (pirmasis susitikimas su pasaulinio kino žvaigždėmis Seanu Connery ir Claudia Cardinale ir apskritai išvyka už geležinės uždangos; Olbanis G. Kozincevo „Karalius Lyras“ (1971); Goja vokiečio Konrado Wolfo režisuotoje dramoje „Goja“ (1971); pagrindinis vaidmuo A. Tarkovskio „Soliaryje“ (1972); Nikas Nikolsas Jevgenijaus Tatarskio „Princo Florizelio nuotykiai“ (1977).

Neseniai kino grandą galėjome matyti istorinėje nuotykių juostoje „Tadas Blinda. Pradžia“, Michailo Muravjovo vaidmenyje, filmo režisierius Donatas Ulvydas (2011).

 

Įvertinimas

1966 m. XV tarptautinio Karlovi Varų kino festivalio (Čekoslovakija) apdovanojimas už geriausią vyrišką vaidmenį (filmas „Niekas nenorėjo mirti“).

1966 m. Sąjunginio Kijevo festivalio pirmoji premija už geriausią vyrišką vaidmenį (filmas „Niekas nenorėjo mirti“).

1967 m. SSRS valstybinė premija (už filmą „Niekas nenorėjo mirti“).

1969 m. LSSR valstybinė premija.

1969 m. tarptautinio Sofijos kino festivalio (Bulgarija) premija už pagrindinį vaidmenį kino filme „Ne sezono metas“).

1972 m. VDR valstybinė premija už Gojos vaidmenį kino filme „Goja, arba sunkus pažinimo kelias“.

1973 m. LSSR liaudies artistas, 1974 m. SSRS liaudies artistas.

1977 m. SSRS valstybinė premija (už filmą „Misterio Makinlio pabėgimas“).

1994 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius.

1999 m. Rusijos kino pramoninko Chanžonkovo vardo medalis už žymų įnašą į kino meną.

1999 m. Rusijos Federacijos Draugystės ordinas už nuopelnus vystant Rusijos kino meną ir vaisingą veiklą stiprinant tarptautinius kultūrinius ryšius.

1999 m. Panevėžio garbės pilietis.

2002 m. Tarptautinės teatro akademijos Akademiko vardas.

2004 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius.

2004 m. premija ir ordinas „Baltijos žvaigždė“ (Sankt Peterburgas).

2008 m. „Auksinė gervė“ už istorinį indėlį į kiną.

2009 m. Rusijos Federacijos Garbės ordinas už didelį indėlį vystant teatro ir kino meną bei daugiametę kūrybinę veiklą.

2009 m. atidengta memorialinė lenta su aktoriaus Donato Banionio rankos atspaudu prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ (Vilnius) „Šlovės galerijoje“.

2010 m. Druskininkuose šiam žymiam lietuvių kino, teatro ir televizijos aktoriui bei režisieriui atidengta skulptūra.

(Evgenijos Levin nuotr., www.bernardinai.lt)

comments powered by Disqus

Siūlyk kandidatą!