Jonas Jagėla gimė 1945 m. birželio 29 d. Čivų kaime, Kupiškio rajone. 1952–1959 m. lankė Čivonių septynmetę mokyklą, 8 klases baigė Skapiškio vidurinėje mokykloje. 1961–1966 m. Telšių taikomosios dailės technikume (dabar – Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakultetas) mokėsi dailiojo metalo specialybės. 1966–1975 m. studijavo skulptūrą Vilniaus dailės institute (dabar – VDA). Nuo 1976 m. dalyvauja parodose. Nuo 1994 m. – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus skulptorius. Menininkas kuria monumentaliąją skulptūrą, antkapinius paminklus, portretus, mažąją plastiką. Jo darbams būdingas asociatyvumas, minimalizmas, rimtis, metaforiškumas.

Jis sukūrė tipinius memorialinius ženklus 1944–1953 m. buvusių sovietinių represinių struktūrų pastatuose (NKVD-MGB, stribų būstinėse) kalintiems ir kankintiems Lietuvos piliečiams atminti, taip pat mokytojams ir mokiniams, žuvusiems per okupacinį režimą (1941–1990 m.), atminti. Sukūrė daug darbų rezistencijos ir tremties temomis: Lietuvos tremtiniams, žuvusiems Gulago lageriuose (Spaskas, Kazachija (2004); Balchašas, Kazachija (2004); Sandarmochas, Karelija (2008)), Lietuvos tremtiniams Jakutijoje (Vilnius, 2006), generolui Jonui Žemaičiui (Palanga, 2004), Daugyvenės krašto kovotojams už Lietuvos laisvę (Rozalimas, 2006), Svėdasų krašto kovotojams dėl Lietuvos laisvės (Svėdasai, 2009), Algimanto apygardos partizanams (Troškūnai, 1996) ir kt.

Tarp kitų svarbesnių skulptoriaus darbų taip pat paminėtini paminklai visuomenės veikėjui, gydytojui L. Vaneikiui (Palanga, 1989), Didžiosios Kovos apygardos partizanams (Gelvonai, Širvintų raj., 1998), Lietuvos tremtiniams (Aukų g., Vilnius, 2006), Svėdasų krašto kovotojams dėl Lietuvos laisvės (Svėdasai, Anykščių raj., 2009), Vytautui Didžiajam ir Žalgirio mūšiui (Raižiai, Alytaus raj., 2010), Memorialas 1949 m. vasario 16-os d. LLKS Tarybos deklaracijai ir šios deklaracijos signatarams (Mėnaičiai, Radviliškio raj., 2010) ir kt.

Jonas Jagėla sukūrė ir garsiąją dvidešimties žymiausių Vilniaus universiteto profesorių biustų galeriją (M. Počobutas, J. Frankas, S. B. Jundzilas, J. Rustemas, L. Stuoka–Gucevičius, P. Smuglevičius, A. Nemčiauskas ir kt., Vilniaus universiteto kolonų salė, Vilnius, 1976–1979). Taip pat žymiųjų Vilniaus universiteto profesorių bei auklėtinių – Ž. Liauksmino, I. Onacevičiaus, I. Domeikos, E. Eichvaldo, J. P. Franko, J. Jablonskio – figūrinius portretus (koridorius prie Vilniaus universiteto kolonų salės, 1984–2004). Menininkas sukūrė antkapinius paminklus aktoriui M. Smagurauskui (Antakalnio kapinės, Vilnius, 1992), Lietuvos disidentui S. Jakui (Antakalnio kapinės, Vilnius, 1997), Lietuvos disidentui V. Sevrukui (Antakalnio kapinės, Vilnius, 1997), partizanams, politiniams kaliniams B. ir O. Trakimams (Migūčionių k. kapinės, Elektrėnų sav., 1998), architektui S. Lasavickui (Rasų kapinės, Vilnius, 2001), kino režisieriui R. Vabalui (Rasų kapinės, Vilnius, 2003), tremtinei, gydytojai, rašytojai D. Grinkevičiūtei (Eigulių kapinės, Kaunas, 2004), dailininkui Juozui Petrui Čepuliui (Perlojos kapinės, Varėnos r., 2006), kino režisieriui L. Maculevičiui (Antakalnio kapinės, Vilnius, 2006) ir kitiems.  

Sukūrė Lietuvos kino ir teatro aktoriaus R. Adomaičio portretinį biustą (1978), architekto R. Jalovecko portretą (1981), aktoriaus B. Babkausko memorialinį reljefą Panevėžyje (1990), S. Nėries memorialinį biustą Panevėžyje (1995), verslininko A. Didžiulio portretinį biustą (1992) ir kt.

Visuomeninė veikla

Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Meno kūrėjų asociacijos narys.

Įvertinimai

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius (2007 m.).