Garsus Lietuvos ir buvusios Tarybų Sąjungos kino aktorius, beveik dvidešimt metų aktyviai filmavosi daugybėje kino juostų. Sukūrė nemažai vaidmenų teatre. Būdamas Lietuvos Respublikos kultūros atašė Rusijoje, rūpinosi lietuvių kultūros sklaida ir įamžinimu. 

Nuo 1961 m. iki 1980 m. vaidino tik kine ir buvo vienintelis Lietuvoje profesionalus kino aktorius. Nuo 1979 m. iki 1989 vaidino Kauno dramos teatre. 1996–2010 m. buvo Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje kultūros atašė. Eidamas šias pareigas Maskvoje, J. Budraitis įamžino poeto ir diplomato Jurgio Baltrušaičio atminimą ir yra vienas iš J. Baltrušaičio fondo įsteigimo iniciatorių. J. Baltrušaičio namai yra tapę Maskvos inteligentijos ir lietuvių bendruomenės traukos bei tarptautinių mokslinių konferencijų centru. J. Budraitis taip pat yra ilgametės lietuviškos kultūros sklaidos Rusijoje programos „Langas į Lietuvą“ sumanytojas, jo pastangomis Lietuvos ir Rusijos mokslininkai, tiriantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir senovės baltų istoriją, kalbą ir kultūrą, užmezgė ir sėkmingai plėtoja glaudžius ryšius. J. Budraičio pastangomis Maskvoje užsienio literatūros kiemelyje įamžintas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimas, Maskvos Lomonosovo universitete pradėjo veikti Baltistikos centras.

Lietuvos kinematografininkų, Lietuvos teatro ir Lietuvos fotomenininkų sąjungų narys.

Svarbesni kūrybiniai darbai

Pirmas stambesnis vaidmuo – J. Lokys filme „Niekas nenorėjo mirti“ (1965 m.). Kiti – Andrius („Jausmai“, 1968 m.), Petras („Sadūto tūto“, 1974), Gediminas („Sodybų tuštėjimo metas“, 1976 m.), Ramonas („Kentaurai“, 1978 m.), A. Ferfaksas („Ferfakso milijonai“, 1980 m.), Dž. Stikeris („Medaus mėnuo Amerikoje“, 1981 m.) ir kt. Taip pat sukūrė vaidmenis filmuose „Kažkas atsitiko“ (1986 m.), „Savaitgalis pragare“ (1987 m.), „Neklausinėk manęs apie tai“ (1991 m.), „Klasikas“ (1998 m.), „Rusų maištas“ (1999 m.), „Paskutinis vagonas“ (2002 m.), „Anastasija Sluckaja“ (2003 m.), „Vilkogaudis“ (2006 m.), „Juodasis žaibas“ (2009 m.), „Tėve mūsų“ (2010 m.). Režisavo 2 trumpametražius filmus: „Atspindžiai“ (1978 m.) ir „Paukščių miestas“ (1982 m.). Vaidino Kauno dramos teatre, J. Vaitkaus režisuotuose spektakliuose „Statytojas Solnesas“ (1980 m.), „Kaligula“ (1983 m.), „Ričardas II“ (1985 m.) ir kt.

Įvertinimai

1974 m. Lietuvos TSR nusipelnęs artistas.

1982 m. Lietuvos TSR liaudies artistas.

1996 m. III-iame tarptautiniame geriausių aktorių vaidmenų kino festivalyje „Baltijos perlas“ (Ryga) apdovanotas už antraeilį vaidmenį filme „Aš nežinau, kas esu aš“.

2000 m. Draugystės ordinas (Rusija).

2003 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius.

2007 m. ordinas „Už nuopelnus“ (Ukraina).

2007 m. J. Baltrušaičio premija.

2010 m. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos medalis „Už nuopelnus Lietuvos diplomatinėje tarnyboje“.

2010 m. Garbės ordinas (Rusija).