Leonardo Gutausko tapybos temos artimos tiems Lietuvos dailininkams, kurie randa kūrybinių minčių senovės mituose, legendose ir tautosakoje. Jo darbuose pabrėžiama dvasinė ramybė, nekonfliktuojantis santykis su tikrove. Paveiksluose susipina kelių kultūrinių tradicijų simboliai. Menininkas siekia sugrąžinti paveikslui šventumą, kurio jis neteko moderniaisiais laikais. Be tapybos, jis taip pat kuria poeziją, prozą, iliustruoja savo poezijos ir prozos knygas. Kaip rašytojas ir dailininkas viename asmenyje geriausiai save atskleidžia knygelėse vaikams. Autoriui sekasi užmegzti artimą ryšį su mažaisiais skaitytojais. Daugelyje jo knygų yra speciali pratarmė vaikams – skambus, rimuotas epigrafas. Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos dailininkų sąjungos, „Grupės 24“ narys.

Įvertinimai

1981 m. Valstybinė premija už knygas vaikams.

1989 m. garbės vardas už nuopelnus menui.

1992 m. Rašytojų sąjungos premija už geriausią 1990–1991 m. kūrinį – romaną „Vilko dantų karoliai“.

1998 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija.

2001 m. Lietuvos Nacionalinė kultūros ir meno premija už prozos ir poezijos kūrinius.

2002 m. IBBY Lietuvos skyriaus premija už geriausią 2002 metų knygą vaikams ir paaugliams „Paskutinė Čepkelių ragana“.

2014 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.

2007 m. Žemaitės premija.

2008 m. J. Aisčio premija.