Lietuvos kompozitorius, pedagogas, eseistas ir polemistas, KTU profesorius.
Muzikos kūrėjas, daugybės populiarių kūrinių autorius – itin įvairiapusė asmenybė, kurio kūrybinėje biografijoje yra buvę nemažai įdomių posūkių. Jis – ir klasikinės muzikos kūrėjas, ir žymiausias kariljonininkas, ir elektroninės muzikos Lietuvoje bei TSRS pradininkas, rašęs ir roko operas. Profesorius yra laikomas vienu pagrindinių jaunimo muzikinės veiklos rėmėjų.
1968 m. baigė Lietuvos muzikos akademijos prof. Eduardo Balsio kompozicijos klasę. 1966-1975 m. dėstė Juozo Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje. Taip pat vedė muzikos fakultatyvus Lietuvos žemės ūkio universitete, Kauno technologijos universitete, dėstė aktorių kursui Vilniaus universitete, parengė muzikinės improvizacijos kursą Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakultetuose.
1990-1999 m. dėstė Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete, 2000 m. paskirtas KTU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu, jo iniciatyva 2001 m. šiame universitete atidarytas Garso ir vaizdo technologijų centras, veikia Kompiuterinės muzikos klubas. Plėtodamas pedagoginę veiklą, kompozitorius yra parengęs nemažai metodinės literatūros darbų (pvz., „Muzika teatre“).
1980-1987 m. – įkūrė Kauno muzikinio teatro elektroninės muzikos grupę „Argo“, nuo 1957 m. nuolat skambina Kauno karilionu, o 1998 m. paskirtas vyriausiuoju Kauno miesto varpininku. Nuolat koncertuoja respublikoje ir užsienyje. Skambino karilionais Naujojoje Zelandijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Belgijoje, Olandijoje, Danijoje. Dalyvauja muzikiniuose festivaliuose, suvažiavimuose ir simpoziumuose. Master-class vedėjas tarptautiniuose muzikiniuose jaunimo forumuose. Koncertinės grupės „Žaliakalnio vilkai“ dalyvis.
Kompozitorius yra sukūręs vieną populiariausių Lietuvoje miuziklų „Ugnies medžioklė su varovais“ (1975), o šio miuziklo daina „Kregždutės“ yra vienas populiariausių kūrinių Lietuvoje. Nuolat rašo muziką ir tradiciniuose žanruose: operas, simfonijas, kamerinius kūrinius, oratorijas ir vokalinius ciklus. Ši Giedriaus Kuprevičiaus muzika – saikingai moderni, daugelyje kūrinių pastebimas improvizacinio prado dominavimas bei ryškios sąsajos su literatūra ar vaizduojamuoju menu. Kompozitorius taip pat komponuoja muziką dramos spektakliams ir kino filmams.
Kita veikla
Lietuvos kompozitorių sąjungos ir Lietuvos muzikų sąjungos narys.
Lietuvos kariljonierių gildijos narys.
1988-1990 m. dirbo Lietuvos Kultūros ministerijoje (pirmuoju ministro pavaduotoju ir meno reikalų valdybos viršininku).
1992-1993 m. buvo Kauno miesto savivaldybės vicemeras.
11 metų (1971-1982 m.) vadovavo Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriui.
1987-1988 m. buvo Lietuvos televizijos muzikos laidų redakcijos vyr. redaktoriumi.
Ilgą laiką vedė LTV laidas „Kontrapunktas“.
Nuo 1968 m. nuolat bendradarbiauja su Lietuvos spauda, rašo muzikinės publicistikos ir kultūrologijos klausimais žurnaluose „Muzikos barai“, „Santara“, „Humanistika“ ir kt. Yra išleidęs esė knygas – „Atbuli metai“ ir „Juk pasakyta“.
Įvertinimas
1978 m. Lietuvos komjaunimo premija.
2003 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.
2003 m. gruodžio mėn. – Įsimintiniausias Kauno menininkas – už operą „Jobo teismas“, operetę „Kipras, Fiodoras ir kiti“ bei vokalinę simfoniją „Aštuoni metafiziniai romansai“.
2004 m. „Bravo-2003“ apdovanojimas „Už nuopelnus lietuviškai pop kultūrai“.
2006 m. Vyriausybės kultūros ir meno premija.
2010 m. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos aukso žvaigždė.
2011 m. 1-ojo laipsnio Santakos garbės ženklas.
2012 m. Giedrius Kuprevičius pripažintas „Asmenybe, garsinančia Kauną“.